TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pusė metų po Fukušimos

2011 09 17 0:00
Praėjo pusmetis po katastrofos, tačiau Japonijoje maisto produktai vis dar tikrinami dėl radiacijos.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kol aiškinamos šią savaitę Prancūzijoje radioaktyviųjų atliekų perdirbimo centre įvykusio sprogimo aplinkybės, kyla mintis: o kaipgi dabar gyvena japonai, savo kailiu patyrę katastrofą Fukušimos atominėje jėgainėje?

"O mano mėgstamos "Giokuro" arbatos vėl nėra? Bet juk jau pusmetis prabėgo..." - patraukia pečiais 35 metų vadybininkė Naomi Mitani, stovėdama Tokijo universalinėje parduotuvėje. Naomi yra įpratusi rytais gerti žaliąją arbatą, tai mėgstamas japonų gėrimas. Geriausios šalyje žaliosios arbatos plantacijos kaip tik įsikūrusios šiaurės rytinėse Mijagio, Ivatės, Fukušimos ir Ibarakio prefektūrose, labiausiai nukentėjusiose nuo šių metų kovo 11-ąją įvykusio žemės drebėjimo bei cunamio ir nuo avarijos Fukušimoje. Dėl radiacinio užterštumo grėsmės šiuose rajonuose buvo sunaikintas visas arbatos derlius. Naujasis, šeštasis per pastaruosius penkerius metus premjeras, 54 metų Yoshihiko Noda, vadinamas "technokratu samurajiška siela", jau iškėlė prioritetinį uždavinį - normalizuoti gyvenimą po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje.

Radiacinių elementų aptikta netgi arbatos lapuose, surinktuose Šidzuokoje, esančioje gana toli nuo Fukušimos, - ir derlius taip pat sunaikintas. Daugiau ar mažiau saugia laikoma arbata iš Honsiu salos, pačios didžiausios Japonijos salyne, pietinės dalies ir iš pietinių Kiusiu ir Sikoku salų. Bet arbata iš to krašto - ne tokia skani.

Tuo metu Mijagio, Fukušimos, Ibarakio prefektūros visada buvo laikomos visos valstybės aruodu, neprilygstamu pagal išauginamų ryžių, daržovių ir mėsos kiekį. Rugpjūtį šiaurės rytuose prinoko ryžiai, bet pasirodė, kad jie užteršti. Tuomet Japonijos valdžia įsakė tikrinti visus šalyje parduodamus ryžius. Pirmiausia stebima, ar nesama didelio cezio-134 ir cezio-137 aktyvumo. Žmonės tai daro ir savarankiškai. Kai kurie prieš nusipirkdami ryžius tikrina juos Geigerio skaitikliu. Ne sykį pasitaikė atvejų, kai ši technika rodydavo užterštumą.

Su jautiena - dar prastesni reikalai. Buvusio premjero Naoto Kano nurodymu buvo išskersti beveik visi raguočiai Fukušimos, Mijagio ir Ibarakio prefektūrose. Žemės ūkio nuostoliai gali siekti 12-15 mlrd. dolerių. Japonijoje karvės daugiausia šeriamos ryžių šiaudais. Išsyk po kovo 11-osios kataklizmų niekas ypatingo dėmesio į Fukušimą nekreipė, o realūs katastrofos padariniai nebuvo viešinami. Valstiečiai ramiai tebešėrė gyvulius šiaudais, buvusiais po atviru dangumi. O juk kovą-balandį lijo nesibaigiantys lietūs, su jais į žemę nusėsdavo visos radioaktyvios dulkės iš Fukušimos. Tik tada, kai kovo pabaigoje buvo paskelbta apie Fukušimos atominės uždarymą, valstiečiai sužinojo tiesą. Bet buvo per vėlu. Niekas tiksliai nežino, į kokius prekybos tinklus buvo siunčiama produkcija, o svarbiausia - kiek jos suvartota. Spėjama, kad buvo paskersta ir į prekybos centrus išsiųsta apie 3 tūkst. galvijų.

Visame krašte mėsa tikrinama beveik kasdien. Priežasčių panikai kilti kol kas nėra. Pavyzdžiui, Mijagio prefektūroje patikrinti 2704 prekybos punktai, bet "pavojingos" mėsos rasta tik 93-uose. Kai kur, tiesa, cezio aktyvumas siekė 1381 bekerelį vienam kilogramui (Bq/kg). Maksimaliai leistina norma - 500 Bq/kg.

Dėl cezio reguliariai tikrinami ir kiti japonų mėgstami produktai - špinatai, grybai, žuvys. Net už 55 kilometrų nuo Fukušimos elektrinės ekspertų grupė "Greanpeace" aptiko tokių jūros ešerių pavyzdžių, kur cezio norma siekė 1053 Bq/kg. "Fukušimos sindromas" privertė japonus importuoti mėsą, daugiausia iš Australijos ir Amerikos. Žuvų skyriuje sašimis (žalios žuvys) atkeliavo iš Kroatijos, Indonezijos. Tokijuje ir kituose didesniuose Japonijos miestuose organizuojami savarankiški mėsos radioaktyvumo tikrinimai. Prie produkcijos kabo stambiais hieroglifais išrašytas "kokybės sertifikatas": iš kur mėsa atkeliavusi, kada, kur ir kaip buvo tikrinamas jos radioaktyvumas.

Visi duomenys apie maisto produktus nedelsiant publikuojami. Naujasis premjeras Y.Noda, buvęs finansų ministras, bus priverstas pirmiausia ieškoti lėšų (apie 400 mlrd. dolerių) atlyginti milžiniškai žalai, kurią padarė kovo 11-osios katastrofa. Stabilizuoti valstybinius finansus ir atitaisyti žalą Japonijai, aišku, užteks sugebėjimo ir jėgų. Tiktai ne viskas pinigais matuojama. Žmonių sielose įsitvirtinusi baimė dėl ateities.

 

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"