TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Putinas gali siekti užimti Baltijos šalis, Suomiją ir Baltarusiją

2014 04 01 9:07
Reuters/Scanpix nuotrauka

Aneksavęs Krymą ir sutelkęs pajėgas prie sienos su Ukraina, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesiliaus plėsti savo šalies teritorijos, kol „užkariaus“ Baltarusiją, Baltijos valstybes ir Suomiją, pareiškė buvęs artimas Kremliaus vadovo patarėjas.

Pasak Andrejaus Ilarionovo, kuris 2000–2005 metais buvo V.Putino vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais, Kremliaus vadovas sieks grąžinti padėtį, kuri egzistavo paskutinio Rusijos caro Nikolajaus II laikais ir valdant Sovietų Sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui.

Duodamas interviu Švedijos laikraščiui „Svenska Dagbladet“, A.Ilarionovas perspėjo, kad Maskva gali argumentuoti, jog Suomijos nepriklausomybės pripažinimas 1917 metais buvo Rusijos „nacionalinių interesų išdavystė“. Šį interviu cituoja britų laikraštis „The Independent“.

„Putinas laikosi požiūrio, kad jis saugo tai, kas priklauso jam ir jo pirmtakams, – aiškino buvęs prezidento patarėjas. – Dalis Gruzijos, Ukraina, Baltarusija, Baltijos valstybės ir Suomija yra šalys, kurias Putinas laiko savo nuosavybe.“

A.Ilarionovas pridūrė: „Sprendžiant iš Vakarų lyderių pasisakymų, jie atrodo visiškai užmiršę, kad pasaulyje esama lyderių, kurie nori užkariauti kitas šalis.“

Pastaraisiais metais A.Ilarionovas padėjo rengti kai kurias Rusijos ekonomikos programas ir atlikdavo V.Putino asmeninio atstovo vaidmenį kai kuriuose Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimuose. Dabar jis dirba Vašingtone įsikūrusio Pasaulinės laisvės ir klestėjimo centro Katono institute.

Suomija nėra NATO narė, todėl Rusijos invazija negalėtų būti laikoma puolimu prieš Aljansą. Suomijos karinių oro pajėgų vadas sakė pastarosiomis savaitėmis nurodęs suintensyvinti patruliavimo misijas virš Baltijos jūros.

Ši Skandinavijos šalis 108 metus priklausė Rusijai kaip jos autonominė didžioji kunigaikštystė. Paklaustas, ar V.Putino politika kelia betarpišką grėsmę valstybei, kuri dabar yra Europos Sąjungos (ES) narė, A.Ilarionovas atsakė: „To nėra Putino šiandienos arba rytojaus darbotvarkėje.“

„Tačiau jeigu Putinas nebus sustabdytas, šis klausimas anksčiau arba vėliau bus iškeltas. Putinas kelis kartus yra sakęs, kad bolševikai ir komunistai padarė didelių klaidų. Jis taip pat galėjo pasakyti, kad bolševikai 1917 metais išdavė Rusijos nacionalinius interesus, suteikdami nepriklausomybę Suomijai.“

Paklaustas, ką būtų galima padaryti, siekiant sustabdyti Rusijos ekspansiją, A.Ilarionovas sakė, kad tarptautinės sankcijos dėl Krymo aneksijos V.Putinui veikiau padėjo, o ne sukliudė, nes jos „patvirtino jo požiūrį į pasaulį“ – taip pat „Kremliaus propagandos“ poziciją.

„Privalome priešintis visomis įmanomomis priemonėmis, – aiškino buvęs patarėjas. – Nesu kraujo trokštantis žmogus, tačiau kai kada nėra kito būdo sustabdyti oponentą, tik karinė galia. Vienintelis atsakas į aiškią agresiją – demonstruoti ryžtą užtikrinti kolektyvinę gynybą.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"