TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Putinas ir Hollande'as bando mažinti įtampą dėl Ukrainos

2014 12 07 12:07
AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as šeštadienį tapo pirmuoju Europos lyderiu, nuvykusiu į Rusiją bandyti mažinti įtampos dėl Ukrainos, Kijevui paskelbus apie naują taikos derybų ratą kitą savaitę.

F.Hollande'o susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu oro uosto netoli Maskvos diplomatiniame terminale įvyko konfliktui Rytų Ukrainoje sukėlus tokį Vakarų ir Rusijos santykių pablogėjimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.

Prancūzijos lyderis sakė, kad viliasi užkirsti kelią naujam skilimui tarp Rytų ir Vakarų ir kad tikisi „tam tikrų rezultatų“ po derybų su V.Putinu, kurį Europa ir JAV kaltino ginkluojant ir finansuojant separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje.

„Būna tokių kartų, kai mums reikia pasinaudoti galimybėmis. Tai vienas tokių kartų ... Galvoju, kad mes privalome neleisti kitoms sienoms atskirti mūsų“, – sakė F.Hollande'as, kuris anksčiau šeštadienį taip pat kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

„Privalome drauge rasti sprendimus“, – pasakė jis Rusijos lyderiui, kuris šią savaitę pasakė kovingą kalbą ir kaltino Vakarus kenkiant Rusijai.

V.Putinas sakė, kad yra „sunkių problemų“, kurias reikia spręsti, bet nurodė, kad šis vizitas, „be abejonės, prisidės prie daugelio problemų išsprendimo“.

Padarydamas labai svarbų pripažinimą, V.Putinas pirmą kartą pasakė, kad prorusiški Rytų Ukrainos separatistai pažeidė netvirtą ugnies nutraukimą su Kijevu.

„Matome, kad ir iš Kijevo vadovybės pusės, ir iš Donecko bei Luhansko pusės, iš abiejų pusių, ne viskas yra gerbiama“, – sakė jis žurnalistams po beveik dvi valandas trukusio susitikimo.

F.Hollande'o paskutinės minutės vizitas, dėl kurio, kaip sakė šaltinis jo delegacijoje, taip pat buvo sutarta su Vokietijos kanclere Angela Merkel, įvyko Kijevui paskelbus apie naują derybų su separatistais ratą, kuris kitą savaitę įvyks Minske ir kurio metu bus stengiamasi gelbėti rugsėjį paskelbtą ugnies nutraukimą.

Derybos turi įvykti antradienį, kai taip pat turi įsigalioti naujos abiejų konflikto šalių paliaubos.

Ukraina ir separatistai, kurių kovos šalies rytuose jau pareikalavo daugiau kaip 4,3 tūkst. gyvybių, susitarė gruodžio 9 dieną sustabdyti karines operacijas ir pavadino tai „tylos diena“.

„Per tolesnes 30 dienų (konflikto šalys) privalo atitraukti (sunkiąją ginkluotę) iš demilitarizavimo zonos, numatytos Minsko protokole“, – sakė P.Porošenka.

F.Hollande'as sakė, kad jo susitikimas su V.Putinu „įvyko tinkamu laiku, geromis aplinkybėmis ir neabejotinai nuves prie tam tikrų rezultatų artimiausiomis dienomis“.

„Jeigu gruodžio 9-ąją paliaubos bus patvirtintos, tada galėsime pažiūrėti, (kaip galima) eiti į priekį, bet jei ateinančias dvi ar tris savaites vis tiek bus mirčių, mes tai įsidėmėsime“, – sakė jis.

Pasak F.Hollande'o, visos šalys privalo „panaudoti visus prieinamus instrumentus, kad užbaigtų šią krizę“, naujas ugnies nutraukimas „turi veikti“ ir turi būti „visiškai gerbiamas“.

Merkel: Rusija baudžia siekiančius sąsajų su ES

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį apkaltino Rusiją kišantis į daugelio valstybių, kurios siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), vidaus reikalus.

„Moldova, Gruzija ir Ukraina yra trys šalys mūsų kaimynystėje rytuose, kurios priėmė suverenius sprendimus pasirašyti asociacijos susitarimus su ES“, – sakė A.Merkel interviu vokiečių dienraščiui „Die Welt“.

„Rusija kuria problemas visoms trims šioms šalims“, – sakė ji ir paminėjo „užšalusius konfliktus“ tokiuose separatistiniuose regionuose kaip Padniestrė, Abchazija ir Pietų Osetija, taip pat – Rusijos kišimąsi Rytų Ukrainoje.

Maskva savo nepasitenkinimą proeuropietišku Moldovos kursu, praėjusią savaitę patvirtintu rinkimais, kuriuose negalėjo dalyvauti vienas prorusiškas kandidatas, pademonstravo uždrausdama importuoti iš Moldovos vyną, daržoves ir mėsą.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė „strateginės partnerystės“ susitarimą su Gruzijos separatistiniu Abchazijos regionu, taip išprovokuodamas griežtą NATO ir ES kritiką.

A.Merkel taip pat kaltino Maskvą bandant paversti Vakarų Balkanų šalis ekonomiškai ir politiškai priklausomas nuo Rusijos, kad ši ten turėtų didesnę įtaką.

A.Merkel teisino savo sprendimą per NATO viršūnių susitikimą 2008-aisiais neatverti kelio Ukrainos ir Gruzijos narystei šiame kariniame aljanse, bet dar kartą patvirtino NATO įsipareigojimą ginti šalis Rytų Europoje, tokias kaip Lenkija ir Baltijos valstybės, kurios priklauso Aljansui.

„Nėra priežasties kalbėti apie karą Baltijos valstybėse. Bet kad ir kas būtų, NATO sutarties 5-asis straipsnis, pagal kurį vienos narės užpuolimas laikomas viso Aljanso užpuolimu, galioja“, – sakė A.Merkel.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"