TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Putino draugai: atsargusis Kazachstanas

2015 04 01 6:00
Niekas neabejoja, kad Nursultanas Nazarbajevas bus perrinktas šalies vadovu penktai kadencijai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Tarp Rusijos sąjungininkų dažnai minimas Kazachstanas. Jis palaiko glaudžius ryšius su Maskva, dalyvauja bendruose geopolitiniuose projektuose. Tačiau tai nereiškia, kad Astana žiūri į Rusiją pro rožinius akinius arba yra jos marionetė. Kazachstano santykiai su Rusija analizuojami portale geopolitika.lt publikuotame politologo Viktoro Denisenkos straipsnyje.

Kazachstaną nuo 1989 metų valdo Nursultanas Nazarbajevas - buvęs Komunistų partijos funkcionierius. Žlugus Sovietų Sąjungai jis išsaugojo valdžią savo rankose ir nesunkiai tapo nepriklausomos šalies prezidentu, nes Kazachstane nebuvo stiprios opozicijos. Valstybė nesiveržė iš Sovietų Sąjungos. 1991 metų kovo 17 dienos referendume 94 proc. balsavusių žmonių (iš 88 proc. atėjusiųjų prie balsadėžių) pasisakė už Sovietų Sąjungos išsaugojimą.

Jai subyrėjus Kazachstanas stengėsi išlaikyti glaudžius ekonominius ir politinius ryšius su Rusija. Šalis tapo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos nare ir prisidėjo prie 2009 metais Maskvos inicijuoto gynybinio aljanso – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos. Su Kazachstanu (ir Baltarusija) Rusija pradėjo kurti ir didžiausią pastarojo meto projektą – Muitų sąjungą, kuri šių metų pradžioje tyliai transformavosi į Eurazijos ekonominę sąjungą (EAES).

Draugiškas, bet budrus

Astana tiesiogiai nepalaikė Maskvos per 2008 metų Gruzijos ir Rusijos karą. Ji taip pat nepripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės - net nežadėjo svarstyti šio klausimo. Kazachstanas laikosi nuošalyje ir nuo dabartinės Rusijos avantiūros Ukrainoje. N. Nazarbajevas tradiciškai pasisako už situacijos sprendimą diplomatinėmis priemonėmis. Pasak jo, įvykiai Ukrainoje yra „organizuotas pilietinis karas“. Ši frazė parodo Kazachstano prezidento balansavimą tarp Maskvos, kuri teigia, jog Ukrainoje vyksta „pilietinis karas“, ir Kijevo, kuris konfrontacijos kurstymu kaltina Rusiją.

Astana, nors niekada nesirenka tiesioginio konflikto, savaip reaguoja į tyčines (ir atsitiktines) Maskvos provokacijas. Pavyzdžiui, praėjusių metų rudens pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bendraudamas su auditorija tradiciniame Seligero jaunimo forume, pareiškė, kad „iki Nazarbajevo kazachai neturėjo savo valstybės“. Tuometinės geopolitinės situacijos fone šie žodžiai nuskambėjo gana dviprasmiškai: prieš Krymo aneksiją ir padėties Ukrainos rytuose destabilizavimą Maskva dažnai kalbėjo (politikų ir oficiozinių leidinių žurnalistų lūpomis) apie Ukrainą, kaip „netapusią valstybe“ ar tiesiog „pasiklydusią rusų pasaulio“ dalį, t. y. iš esmės kvestionavo Ukrainos valstybingumą. Nenuostabu, kodėl Astana dabar paskubėjo atrasti savo šaknis Kazachų chanate. Šiemet visame Kazachstane bus iškilmingai minimas šio chanato 550 metų jubiliejus.

Kazachstano „Krymas“?

Dabartiniai įvykiai posovietiniame regione verčia Kazachstaną nerimauti ir dėl kitos priežasties - jis turi savo „Krymą“. Tai - Šiaurės Kazachstanas, kuriame dominuoja rusakalbiai gyventojai, o etniniai kazachai sudaro mažumą. Kol kas Maskva oficialiai nesikėsina į šią teritoriją, bet nereikėtų manyti, jog Astana gali būti visiškai rami - Šiaurės Kazachstanas pernelyg panašus į Krymą.

Mintį apie būtinybę prijungti Šiaurės Kazachstaną prie Rusijos jau ne kartą yra išsakęs Vladimiras Žirinovskis. Nors šis veikėjas Rusijos politiniame lauke turi klouno įvaizdį, visiškai nekreipti dėmesio į jo kalbas nevalia. Įtariama, kad politikas atlieka ypatingą funkciją: jis pagarsina labiausiai odiozines idėjas, kurių negali skelbti Kremlius. Tai leidžia patikrinti Rusijos gyventojų reakciją į šias mintis ir įvertinti, ar visuomenė linkusi joms pritarti.

Kartkartėmis vis girdėti pranešimų, kad Kazachstanas siekia įvairiais būdais paskatinti etninius kazachus keltis gyventi į šiaurinę šalies dalį. Tiesa, Astana aiškina, jog tai daroma dėl demografinių ir socialinių priežasčių.

Priešlaikiniai rinkimai

Svarbiausia Kazachstano reakcija į įvykius regione galima būtų laikyti sprendimą perkelti prezidento rinkimus iš kitų metų į šiuos. Čia galima įžvelgti užslėptą strateginę reikšmę.

Iš pradžių buvo teigiama, jog siekta atskirti prezidento ir parlamento rinkimų, kurie irgi turėtų vykti kitąmet, laiką. Bet paskui atsirado ir kitų versijų. Buvo net spėliojama, kad galbūt dėl prastėjančios sveikatos N. Nazarbajevas (šių metų vasarą jam sukaks 75-eri) nusprendė perduoti savo postą įpėdiniui. Tačiau ši versija nepasitvirtino. Kai N. Nazarbajevas buvo oficialiai įregistruotas kaip kandidatas į prezidentus, neliko jokių abejonių – rinkimų datos perkėlimas yra politinės sistemos įtvirtinimo elementas. Beje, niekas nei Kazachstane, nei už jo ribų nedvejoja, kad N. Nazarbajevas bus perrinktas šalies vadovu penktai kadencijai.

Gali būti ir kelios „šalutinės“ priešlaikinių rinkimų priežastys. Pirmiausia – N. Nazarbajevas sensta. Tokioje situacijoje metai yra nemažas laiko tarpas. Tikėtina, jog N. Nazarbajevą skubama perrinkti, kol nekyla abejonių dėl jo gebėjimo likti prezidento poste ir toliau valdyti šalį.

Priimti sprendimą paankstinti rinkimus galėjo paskatinti ir supratimas, kad artimiausiu metu Kazachstano ekonomikos gali laukti ne patys geriausi laikai. Pagrindinis EAES lokomotyvas, suprantama, yra Rusija, tačiau jos ekonomiką dėl Vakarų sankcijų ir kritusių naftos kainų ištiko didelė krizė. Tai reiškia, kad daugiau ekonominių problemų kils ir EAES nariams. Dėl šios priežasties gali didėti žmonių nepasitenkinimas, stiprėti protesto nuotaikos, tad geriau surengti rinkimus kuo greičiau, kol krizė dar neįsišėlo.

Išvados

Kazachstanas yra artimas Rusijos sąjungininkas, jo orientacija į Maskvą nekelia abejonių. Tačiau ši valstybė su nerimu žiūri į iracionalų ir avantiūrišką Maskvos elgesį posovietinėje erdvėje. Nereikia pamiršti ir to, kad Kazachstano vadovybė yra sumani ir išmintinga, kaip būdinga rytiečiams. Astana kratysis Maskvos bandymų įtraukti ją į bet kokį globalų konfliktą (pavyzdžiui, tarp Rusijos ir Vakarų). Ji taip pat vengs tiesioginių politinių incidentų su Rusija, bet blogėjant situacijai tikriausiai pradės ieškoti aktyvesnių kontaktų su kitomis įtakingomis valstybėmis (pirmiausia su kaimyne Kinija).

Esminis Astanos santykių su Rusija interesas - racionali ekonominė sąveika. Viskas, kas išeina už šių interesų ribų (tarkime, imperinės Maskvos ambicijos ar kova dėl „naujos pasaulinės tvarkos“), gali greičiau atbaidyti, nei patraukti tokį atsargų sąjungininką kaip Kazachstanas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"