TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Putino gambitas: kaip ES prarado Ukrainą

2013 11 26 17:08
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lemtingą ėjimą padarė lapkričio 9-ąją: tądien, po ne vienus metus trukusio meilikavimo ir kelių mėnesių pažadų bei grasinimų žarstymo jis kariniame aerodrome netoli Maskvos susitiko su Ukrainos vadovu Viktoru Janukovyčiumi.

Kaip rašo naujienų svetainė "Spiegel Online International" (SPON), šis susitikimas buvo toks slaptas, kad rusai iš pradžių net neigė, kad jis apskritai įvyko.

Iki to laiko buvo planuota, kad V.Janukovyčius lapkričio 29 dieną Vilniuje pasirašys su Europos Sąjunga 900 puslapių apimties asociacijos susitarimą, tam tikrą įsipareigojimų sutartį. Tačiau lapkričio pradžioje netoli Maskvos V.Putinas, regis, sudarė aljansą su Ukraina, užbėgdamas už akių savo varžovams Briuselyje. Praėjusį ketvirtadienį V.Janukovyčius neribotam laikui atidėjo susitarimo su ES pasirašymą.

V.Putinui, kuris prieš kurį laiką suteikė laikiną prieglobstį Amerikos žvalgybos paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui ir tarpininkavo pasiekiant susitarimą su Sirija dėl jos cheminių ginklų likvidavimo, tai buvo trečioji pastarojo meto pergalė prieš Vakarus, nors ir ne galutinė. Vis dėlto V.Janukovyčiaus susitarimas su V.Putinu yra santuoka iš išskaičiavimo, o ne sąjunga iš meilės.

Europos "Rytų partnerystės" svajonė

Šios varžytynės prasidėjo prieš ketverius metus, kai ES pakvietė Ukrainą kartu su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldova ir Baltarusija prisijungti prie Rytų partnerystės iniciatyvos. ES šioms šalims pasiūlė bendradarbiavimą, laisvąją prekybą ir finansinę paramą mainais į demokratines reformas.

Buvo numatyta pasirašyti partnerystės susitarimus, kurie atvertų kelią bevizėms kelionėms, leistų sumažinti muitus ir įtvirtinti europines normas. Vienintelis nepasiūlytas dalykas buvo narystė.

Kaip rašo SPON, kitas Bendrijos tikslas, nors nebuvo garsiai deklaruotas, buvo siekis apriboti Rusijos įtaką ir apibrėžti, kaip toli ES plėsis į Rytus.

Rusijai pastangos palenkti į savo pusę Ukrainą reiškia ne tik geopolitinės įtakos išlaikymą. Maskvai tai reiškia regiono, kuris buvo Rusijos imperijos branduolys, kontrolę.

Ukrainos pavadinimas kildinamas iš senosios slavų kalbos ir reiškia "pasienio sritis", o Kijevas neretai pavadinamas "visų Rusijos miestų motina".

Šios aplinkybės prisidėjo prie to, kad tarp Maskvos ir Briuselio užvirė Šaltojo karo laikus primenančios varžytuvės.

Rusijos prezidentas, užgrūdintas kovų Kremliuje, geriau už Europos biurokratus moka manipuliuoti žmonėmis pasitelkiant kyšius ar pasinaudojant jų jausmais.

Kaip rašo SPON, nė vienas iš aukščiausio rango Europos politikų nesiėmė rimtų pastangų palenkti į savo pusę Kijevą: nei Vokietijos kanclerė Angela Merkel, nei Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso nebuvo nuskridę į Ukrainą, kad pamėgintų įtikinti svyruojantį prezidentą.

"Beprecedentis Rusijos spaudimas"

"Manau, lemiamas veiksnys buvo beprecedentis rusų spaudimas, - sako buvęs Lenkijos vadovas, specialusis Europos Parlamento pasiuntinys Aleksandras Kwasniewskis. - Rusai panaudojo visą turimą arsenalą".

Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas savo ruožtu pareiškė: "V.Janukovyčius iki galo neatmetė jokių galimybių, kad užsitikrintų geriausią galimą susitarimą".

Oficiali priežastis, kodėl žlugo susitarimas, yra Julija Tymošenko - opozicijos politikė, kuri pastaruosius dvejus metus laikoma už grotų. ES jos paleidimą įvardijo kaip vieną iš svarbiausių sąlygų, kad būtų pasirašytas susitarimas.

V.Janukovičius nenorėjo paleisti į laisvę savo senos politinės priešininkės, ir Ukrainos parlamentas praėjusią savaitę nesugebėjo priimti įstatymo projekto, kuris būtų atvėręs kelią J.Tymošenko išvykti gydytis į užsienį.

Tačiau negalima pamiršti ir finansinių paskatų. Rusijos lyderis, regis, pažadėjo savo kolegai iš Ukrainos kelis milijardus eurų - subsidijų forma, nurašant dalį skolų ir neapmokestinant importo. ES savo ruožtu pasiūlė Kijevui 610 mln. eurų paskolų, paskutiniu momentu padidinusi šią sumą, bei miglotą perspektyvą gauti 1 mlrd. eurų paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo. V.Janukovyčius pasirinko V.Putino milijardus.

ES dėjo visas viltis į savo kvietimą Kijevui ir pažadą dėl gerovės, laisvės ir demokratijos. Tačiau dabar Briuselis turi susitaikyti su faktu, kad pirmą kartą jos mėginimas suartėti buvo griežtai atmestas, nes buvo pasiūlyta ne ta kaina.

"Jei Viktoras Janukovyčius nenori sudaryti susitarimo, tai reiškia, kad jis paprasčiausiai nenori", - sakė vokiečių europarlamentaras E.Brokas.

Sąjungų mūšis

Ukrainos incidentas - ne pirmoji skaudi pamoka ES Rytų partnerystės iniciatyvos kelyje, kuris buvo akmenuotas nuo pat pradžių. Baltarusija sužlugdė Bendrijos viltis dėl šalies prisijungimo prie iniciatyvos, kai 2010 metais po Aleksandro Lukašenkos perrinkimo buvo imtasi griežtų priemonių prieš protestuotojus.

Šį rugsėjį Armėnija atsisakė asociacijos susitarimo su ES.

Ukrainos atveju iš pradžių atrodė, kad racionalūs europiečių argumentai nugalės grasinančius Rusijos gestus.

Pasak vidinio ES tyrimo, Ukrainai prisijungus prie "Eurazijos Sąjungos" - Rusijos pasiūlytos ir remiamos politinės bei ekonominės sąjungos, kuriai taip pat priklausytų Tadžikistanas, Kazachstanas, Baltarusija ir kitos šalys, būtų smarkiai suvaržytas jos suverenitetas.

Kai būtų sudaryta tokia sąjunga, Kijevas daugiau nebegalėtų be Maskvos pritarimo prisijungti prie jokių kitų laisvosios prekybos susitarimų. Dėl šios priežasties aljanso su Maskva pobūdis būtų išskirtinis. Rytų partnerystė, priešingai, leistų Ukrainai jungtis prie kitų aljansų.

V.Janukovyčius, laikytas Kremliaus marionete, netgi įgyvendino daug reformų, kurių reikalavo ES. Teismų sistema ir baudžiamoji teisė buvo modernizuotos, prekybos suvaržymai sumažinti ir paleisti keli politiniai kaliniai.

"Jis įgyvendino daugiau reformų nei provakarietiško jo pirmtako režimas su J.Tymošenko priešakyje", - sakė vienas ES derybininkas.

ES viltys blėsta

Vis dėlto, kaip aiškėja, tos reformos pakrypo kitaip nei tikėjosi ES. Kaip praneša žmogaus teisių organizacija „Freedom House“, esminės teisės į demokratiją Rytų partnerystės šalyse nebuvo sustiprintos, nors Bendrija reikalavo reformų. Teigiama, kad daugelis pertvarkymų buvo atlikti tik paviršutiniškai, o vyriausybės tik įtvirtino savo galias.

Kaip rašo SPON, europiečiai klaidingai tikėjo, kad Kijevas automatiškai atsigręš į Vakarus, atsižvelgdami, kad pusė tos šalies gyventojų pasisako už glaudesnius ryšius su ES – be to, daugiau ukrainiečių yra išvykę dirbti į Vakarų šalis, o ne į Rusiją. Briuselis savo argumentus grindė ekonominiu tvarumu, tikėdamasis, kad įtikins Janukovyčių, jog ilgajame laikotarpyje pavyks užtikrinti ūkio augimą bent 6 procentais. Kita vertus, muitų sąjunga su Rusija sumažintų Ukrainos ekonomikos augimą ilguoju laikotarpiu.

Tačiau iš tikrųjų V.Janukovyčiui, kuris tik iš pažiūros atrodo lėkštai mąstantis lyderis, o iš tikrųjų yra apsukrus lošėjas, svarbiausias tikslas yra išsilaikyti valdžioje.

Kad būtų perrinktas 2015-aisiais, jam reikia, kad ekonomikos padėtis staigiai pagerėtų. Ukraina įklimpo į recesiją ir greitai gali netgi būti pripažinta nemokia. Reitingų agentūros ne kartą blogino šios šalies gebėjimo grąžinti skolas vertinimus. Be to, Ukraina priklausoma nuo Rusijos gamtinių dujų, o Maskva jau yra pademonstravusi raumenis, tris kartus nutraukdama dujų tiekimą žiemos laikotarpiu.

Grėsmingi Rusijos perspėjimai

Dėl šių priežasčių V.Janukovyčiui būtina sutarti su V.Putinu, kuris pastaraisiais mėnesiais leido Kijevui aiškiai suprasti, kokie būtų sutarties su ES padariniai. Rugpjūtį Rusijos pareigūnai pradėjo perdėtai kruopščiai tikrinti iš Ukrainos įvažiuojančius prekes gabenančius vilkikus. Ukrainos oligarchui Viktorui Pinčukui buvo uždrausta įvežti į Rusiją plieninius vamzdžius, o vienam buvusiam ministrui – pardavinėti šokoladą toje šalyje.

Dėl tų priemonių Ukrainos eksportas sumažėjo 25 metais, lyginant su 2011 metų lygiu. Ukraina trečdalį savo prekių eksportuoja į Rusiją ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas – ir tik 25 proc. į ES. Rusija taip pat pagrasino ateityje įvesti vizų režimą Ukrainos piliečiams.

Praėjus trims dienoms po slapto susitikimo Maskvoje, Ukrainos oligarchai, veikiausiai pasitarę su Kremliumi, paprašė V. Janukovyčiaus vieneriems metams atsidėti asociacijos sutarties su ES pasirašymą.

Manipuliatorius Surkovas

Kremlius leido suprasti, kad toks persekiojimas gali tapti nuolatinis. Sergejus Glazjevas, V.Putino patarėjas ekonominės buvusių sovietinių respublikų reintegracijos klausimais, prognozavo, kad Kijevas patirtų „ekonominę katastrofą“, jeigu pasirašytų sutartį su ES. „Ukraina aukoja savo suverenumą“, - grasinamai sakė jis per vieną konferenciją Krymo pusiasalyje.

Vladislavas Surkovas – buvęs pagrindinis Kremliaus ideologas, kuris buvo užsitraukęs nemalonę, bet prieš du mėnesius V.Putino valia vėl susigrąžintas, - sėdėjo vienoje paskutinių eilių. Jo misija buvo padėti Maskvai atgauti kontrolę buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.

Kai kokiame nors susitikime pasirodo toks žmogus kaip V.Surkovas, tai reiškia kažkokias intrigas. Šis „pilkasis kardinolas“ padėjo sukurti tai, kas vadinama „suverenia demokratija“, ir, kaip V.Putino politinis padėjėjas, sukoncentruoti valdžią prezidento rankose per jo pirmas dvi kadencijas Kremliuje 2000-2008 metais.

Rusijoje V.Surkovas pagal V.Putino poreikius steigdavo partijas ir leisdavo joms išnykti. Tą patį jis galėtų daryti ir Ukrainoje, atitraukdamas prorusiškus V.Janukovyčiaus rinkėjus ir labai sumažindamas V.Janukovyčiaus šansus būti perrinktam.

Neaišku, ar V.Putinas turėjo žodžiais išreikšti visus šiuos grasinimus per susitikimą su V.Janukovyčiumi. Galbūt tai jau nebebuvo būtina. V.Janukovyčius jau suprato, kad vienintelė jo politinio išlikimo viltis yra susieti savo likimą su rusais.

Grasinimus lydėjo ir pažadai. V.Putinas iškėlė paskolų, mažesnių dujų kainų ir Ukrainos 1,3 mlrd. dolerių skolos Rusijos energetikos gigantei „Gazprom“ nurašymo perspektyvą.

Grėsmė dujotiekiui

Panašus į Asociacijos sutarties likimas gali ištikti ir kitą projektą: gamtinių dujų kontraktą, kuris buvo suderėtas globojant ES ir kuris turėjo būti pasirašytas lapkričio 22 dieną. Ir šiuo atveju viskas atrodė sutarta, bet tada ukrainiečiai staiga prabilo apie nedideles technines detales, kurias dar reikią suderinti. „Tai pirmyn ir atgal stumdosi jau metus“, - sakė vienas pagrindinių derybininkų.

Visi tikėjosi, kad susitarimas bus pasirašytas, nes su juo ukrainiečiai dujų atžvilgiu būtų išsivadavę iš rusų gniaužtų, dar ir dėl to, kad dabar už rusiškas dujas moka daug daugiau nei didžiosios Vakarų kompanijos, tokios kaip Vokietijos energetikos konglomeratas RWE. Pagal naująjį susitarimą būtų rekonstruoti ES narėje Slovakijoje esantys dujotiekiai, kad jais dujas būtų galima tiekti ir priešinga kryptimi. Taip Vakarų Europai skirtas dujas ateityje būtų galima siųsti ir į Ukrainą.

Tačiau V.Janukovyčius dvejoja. Dėl būtinų patobulinimo darbų dujų iš Vakarų Ukrainai nebūtų galima tiekti iki kitų metų rugsėjo. Dėl tos priežasties ukrainiečius būtų galima šantažuoti, bent jau šią žiemą. Be to, derybos dėl šio naujo kontrakto, regis, jau padėjo V.Janukovyčiui, nes rusai užsiminė apie reikšmingą kainų sumažinimą Ukrainai. Atrodo, kad V.Janukovyčius vėl teisingai sulošė.

Tai yra, jeigu sugebės suvaldyti politinį pasipiktinimą pačioje Ukrainoje. Sekmadienį Kijeve įvyko didžiausia ukrainiečių demonstracija nuo 2004 metų Oranžinės revoliucijos. Policija paskelbė, kad joje prieš sutarties su ES atšaukimą protestavo 23 tūkst. žmonių, bet organizatoriai nurodo, kad dalyvių buvo daugiau kaip 100 tūkstančių. Julijos Tymošenko duktė Jevhenija interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ asmeniškai kreipėsi į Angelą Merkel prašydama pagalbos ir sakė, kad jei nieko nebus padaryta, jos motina mirs.

Kas dabar?

Briuselyje Europos plėtros komisaras Stefanas Fule stengėsi ramintis. „Tik kai viršūnių susitikimas oficialiai prasidės, mes galutinai žinosime, ar Ukraina ketina pasirašyti, ar ne“, - sakė jis. Tačiau niekas jau nesitiki greito susitarimo.

„Sunku pasakyti, kada derybos bus atnaujintos“, - sakė tarpininkas A.Kwasniewskis. Kitais metais bus renkamas Europos Parlamentas, bus pakeitimų Europos Komisijoje, o 2015 metais Ukrainoje bus renkamas prezidentas.

„Man atrodo, kad ši pauzė bus veikiau ilgesnė, o ne trumpesnė“, - pridūrė A.Kwaniewskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"