TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Putinui sugrįžus

2012 03 05 6:05

Jei kovo 4 dieną neįvyko stebuklas, Vladimiras Putinas vėl bus Rusijos prezidentas. Net būdamas premjeru jis liko pirmuoju valstybės žmogumi, nors kai kurios teisės ir įgaliojimai buvo perleisti prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Dabar Putinui nereikės daryti jokių reveransų. Galios pilnatis vėl jo rankose.

Per pastarąjį pusmetį Kremliaus retorika gerokai paaštrėjo. Pagrindiniai taikiniai - JAV, pastaruoju metu Estija ir Latvija. Bet tai neturėtų teikti Lietuvai paguodos. Jos eilė gali ateiti.

Rusija vis labiau reiškia nepasitenkinimą Vakarų planais kurti savo priešraketinę gynybos sistemą, NATO atmetus Maskvos siūlymą kurti bendrą sistemą, kuri suvienytų Rusijos ir NATO bei suteiktų abiem pusėms "atsakomybės zonas". Putinas žada trečdaliu padidinti gynybos biudžetą - iki 2020 metų skirti beveik 800 mlrd. dolerių šalies kariniam pajėgumui atnaujinti. Ketinama konstruoti ir pagaminti naujų automatų, šarvuočių, povandeninių laivų bei raketų.

Dažnėja diplomatiniai nesutarimai su Vakarais. Rusija jaučiasi apgauta Libijoje - esą humanitarinės intervencijos dingstimi NATO įsivėlė į pilietinį karą ir nuvertė Gaddafi valdžią. Rusija vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Sirijos, priešinasi galimam antpuoliui prieš Iraną.

Didėjant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų, Maskva nukreipia savo žvilgsnį į Baltijos šalis. Taip ir šį kartą. Praėjusių metų pabaigoje Maskva vėl prabilo apie raketų "Iskander" dislokavimą Kaliningrado srityje. Vasario pradžioje Miuncheno saugumo konferencijoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasiskundė, kad nepaisant įsipareigojimo po Sovietų Sąjungos griūties NATO infrastruktūros nedislokuoti naujųjų NATO narių teritorijose NATO karinė infrastruktūra "artėja mūsų link sparčiai". Po referendumo Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai būsimasis Rusijos prezidentas pasakė, jog Maskva "kuo ryžtingiausiai" sieks, kad Latvijos ir Estijos vyriausybės įgyvendintų tarptautinių organizacijų rekomendacijas dėl tautinių mažumų teisių užtikrinimo. Pasak Putino, pilietybės neįgiję rusai neturi nei esminių politinių, socialinių bei ekonominių teisių, nei galimybės laisvai vartoti rusų kalbą. Putinas pažadėjo energingai ginti už Rusijos ribų gyvenančių rusų teises, sukurti teigiamą ir tikslų Rusijos įvaizdį, "eksportuodamas švietimą ir kultūrą", ypač Rytų Europoje.

Kovingi žodžiai yra susieti su prezidento rinkimų kampanija. Telkdamas rinkėjus Putinas kursto antivakarietiškas nuotaikas, aiškindamas, kad užsienio jėgos kišasi į Rusijos vidaus reikalus, skatina ir finansuoja protestus bei mitingus. Jis vaizduojasi tuo žmogumi, kuris pavojingame pasaulyje geriausiai geba ginti Rusijos interesus. Tai nėra vien rinkimų "šou." Buvęs saugumietis yra linkęs matyti paslėptas rankas ir sąmokslus, kur kiti mato atsitiktinumus. Putino ir jo aplinkos įtarumas tik didės. Pradėjusi reikštis opozicija nenuleis rankų, gal net sustiprės, ypač jei pasitvirtintų kai kurių stebėtojų nuomonė, kad parlamento rinkimų rezultatų klastojimo sukelti protestai Rusijos žmonėms parodė, jog karalius nuogas, kad, nepaisant kalbų apie grėsmingą Putino valdžios vertikalę bei jų pačių nuogąstavimų, Kremlius yra pažeidžiamas.

Net palankiausiomis aplinkybėmis nerealistiška tikėtis gerų santykių su Rusija. Imperinė mąstysena taip giliai įsišaknijusi valdančiuose sluoksniuose, kad Maskva tiesiog nemoka normaliai bendrauti su kaimynais, ypač su buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Prezidentei Daliai Grybauskaitė ir dabartinei Vyriausybei pasisekė pašalinti dalį rimtų nesutarimų, kurie susikaupė 2006-2008 metais. Per pastaruosius kelerius metus būta teigiamų poslinkių ekonomikos ir kultūros srityse. Bet Rusija pasiryžusi bendrauti tik savo sąlygomis, kurios Lietuvai nepriimtinos.

Ir vis dėlto nereikia sutirštinti spalvų. Pats Putinas pripažįsta, kad geri santykiai su Vakarais yra naudingi Rusijai. Maskva beveik penkerius metus grasina imsianti įvairių kontraveiksmų, bet konkrečių beveik nebūta. Bus įdomu pamatyti, ar "Gazprom" atsiims savo kreipimąsi į tarptautinį arbitražą dėl "Lietuvos dujų" pertvarkos. Toks žingsnis rodytų nuosaikesnę Rusijos laikyseną, ypač prisiminus, kad 2010 metų lapkritį Putinas pavadino Lietuvos planus pertvarkyti "Lietuvos dujas" vagyste. Bet nesu taip optimistiškai nusiteikęs kaip premjeras.

Reaguodama į Gruzijos nutarimą įvesti bevizį režimą Rusijos piliečiams, Maskva praeitą savaitę pareiškė esanti pasirengusi abipusiu pagrindu įvesti bevizį režimą su Gruzija ir siūlė atkurti diplomatinius ryšius. Rusija suvertė visą atsakomybę už diplomatinių ryšių nutraukimą "karinei Gruzijos vadovybės avantiūrai 2008-ųjų rugpjūtį" ir apkaltino Tbilisį už Rusijos juodinimą bei bendros istorijos klastojimą. Kad ir kokie būtų Maskvos apskaičiavimai bei ketinimai, diplomatinių santykių atnaujinimas būtų žingsnis į priekį.

Prezidentas Medvedevas nepatenkino daugelio savo rėmėjų lūkesčių. Jis nebuvo ir gal negalėjo būti reformatorius. Tačiau jis vis tiek sušvelnino Kremliaus toną, mėgino sukurti modernesnės, lankstesnės Rusijos įvaizdį. Tokia laikysena ir siekis Putinui svetimi. Neabejoju, kad ateityje Putinas mėgins Rusijos opoziciją vaizduoti svetimų jėgų pakalike, kalbės apie Rusijai kylančias grėsmes, skatins savo šalininkų nacionalizmą ir fobijas.

Putinui reikia tikrų ar menamų priešų - kovotojas/karys turi su kažkuo kovoti. Jei NATO kuriamas PRG kelia Rusijai pavojų, patogiausia kontrapriemonė - išdėstyti "Iskander" Kaliningrade arba grasinti tokiu žingsniu. Lengviausias būdas įrodyti ryžtą ginti už Rusijos ribų gyvenančius rusus - smerkti tariamus rusakalbių teisių pažeidimus Latvijoje ir Estijoje. Ir Lietuvoje, jei atsirastų proga. Maskva gal mėgins politiškai mobilizuoti Lietuvos rusus, skatinti juos balsuoti etniniais sumetimais. Vargu ar toks ėjimas būtų sėkmingas, bet tai nereiškia, kad jis liks neišbandytas.

Rusija yra nemaloni kaimynė, bet ji nekelia grėsmės NATO ir ES šalims, tokioms kaip Lietuva. Reikia tai prisiminti, jei Putinas pradėtų grūmoti.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"