TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

R. Kadyrovo era

2015 11 19 6:00
Čečėnijai vadovaujantis Ramzanas Kadyrovas - artimas ir įtakingas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. AFP/Scanpix nuotrauka

Pokyčiai, ištikę Čečėniją XXI amžiuje, iš tiesų paradoksalūs. Apie juos straipsnyje, kurį publikavo portalas geopolitika.lt, rašo politologas Olegas Volkovas.

Per pastaruosius dešimt metų separatistinis Čečėnijos regionas, rusų dažnai vadinamas užsieniu šalies viduje, vadovaujant charizmatiškajam Ramzanui Kadyrovui virto artimu Vladimiro Putino Rusijos sąjungininku. Nors oficialiai ši teritorija yra Rusijos Federacijos dalis, dabartiniam jos lyderiui pavyko sumažinti rusų valdžios struktūrų įtaką ir faktiškai savarankiškai vadovauti respublikai. Maskva pro pirštus žiūri į tai, kaip tvarkomasi Čečėnijoje. Mainais į finansavimą Maskva gauna neabejotinai suklastotus rinkimų rezultatus ir R. Kadyrovo palaikymą užsienio politikos klausimais. Kol kas R. Kadyrovo ir V. Putino sugyvenimas atrodo abipusiai naudingas: Čečėnijoje palyginti ramu, o Rusijos propaganda gali naudotis šiais santykiais kaip „civilizacijų dialogo“ šalyje pavyzdžiu. Bet ar tai truks amžinai? Ko galima tikėtis iš opozicionierių žudymu ir korupcija įtariamo buvusio separatisto?

Čečėnijos vaidmuo Artimuosiuose Rytuose

Mažai kam kyla abejonių, kad Čečėnija vaidina svarbų vaidmenį Kremliaus strategijoje Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Maskva remia R. Kadyrovo valdžią Čečėnijoje ir taip užsitikrina Grozno pagalbą mezgant ryšius su musulmoniškų valstybių vadovais. Čečėnijos lyderis dalyvauja V. Putino susitikimuose su jais kaip tarpininkas ir Rusijos musulmonų atstovas. Čečėnijos pavyzdžiu Kremlius siekia parodyti pasauliui, kad gali sėkmingai bendradarbiauti su musulmoniškomis šalimis.

Pats R. Kadyrovas irgi stengiasi prisidėti prie Maskvos užsienio politikos formavimo Artimuosiuose Rytuose. Jis kreipia dėmesį ne tik į Rusijos bombarduojamą Siriją, bet ir į Libiją bei Afganistaną. Spalį pastarosios valstybės viceprezidentas Abdulas Rashidas Dostumas aplankė R. Kadyrovą Grozne. Jie sutarė, jog reikia aktyviau kovoti su „Islamo valstybės“ (IS) teroristais. R. Kadyrovas pažymėjo, kad šiai kovai, kaip ir Sirijoje, būtina Rusijos parama. Čečėnijos lyderis, siūlydamas Afganistanui Rusijos oro pajėgų pagalbą ir ginklus, šiuo atveju tarpininkavo Kremliui.

R. Kadyrovas veržiasi kovoti į Siriją, demonstruoja ne tik neapykantą islamistams, kurių veiklą pažabojo tėvynėje, bet ir norą ginti Rusijos interesus. Jis antrina V. Putinui: „Esame neteisūs, jeigu manome, kad Sirijos konfliktas bus išspręstas greitai ir nepaveiks mūsų šalies saugumo. Esu tikras – jie pasirodys čia. IS buvo sukurta kovoti su Rusija.“ Nors Rusijos prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas tikino, jog rusai nedislokuos sausumos pajėgų Sirijoje, tai gali pasikeisti (kad ir dėl Egipte susprogdinto lėktuvo – tuo įtariami IS teroristai). Jeigu R. Kadyrovas pasiųstų savo karius į Siriją, jiems tektų susidurti su čečėnų kovotojais, kariaujančiais islamistų gretose. Galime tik spėlioti, kokios pasekmės lauktų Čečėnijos, kuri vis dar yra potencialus islamistų veiklos židinys.

Trečiasis Čečėnijos karas

V. Putino ir R. Kadyrovo sąjunga, nors šis ir deklaruoja lojalumą Kremliui, labai trapi. Čečėnijos lyderis padėjo Rusijai pažaboti separatizmo ir islamizmo grėsmes Šiaurės Kaukaze, bet per savo valdymo laikotarpį pats spėjo įgyti nemažai galios. „Šioje šalyje negalioja Rusijos suverenumas. Čečėnijoje beveik neveikia Rusijos įstatymai. Ten yra vienas įstatymas – R. Kadyrovo žodis. Čečėnijos vadovas kelia grėsmę Rusijos valstybei ir jos saugumui, todėl V. Putinas mieliau pataikauja R. Kadyrovui, užuot parodęs, kur jo vieta. Tokia R. Kadyrovo padėtis Rusijos politikoje atspindi Čečėnijos padėtį Rusijoje. Tai – liūdna V. Putino politikos Šiaurės Kaukaze pasekmė“, – interviu Ukrainos portalui TSN sakė Rusijos opozicionierius Ilja Jašinas.

R. Kadyrovo politika Čečėnijoje atspindi V. Putino ideologiją. Tačiau šiame regione jos spalvos dar labiau sutirštinamos, apeliuojama į prievartą, nacionalizmą ir religiją. Kol V. Putinas transliuoja savo žinutes per Rusijos stačiatikių bažnyčios garsiakalbius, R. Kadyrovas giriasi persipylęs pranašo Mahometo palikuonio kraujo. Kol dziudo meistras V. Putinas pusnuogis jodinėja ir medžioja Sibire, boksininkas R. Kadyrovas eina imtynių su krokodilu. Kol kas du režimai sugyvena dėl akivaizdžių panašumų ir abipusės naudos, bet ši simbiozė gali trukti tik tol, kol valdžioje yra V. Putinas.

R. Kadyrovo status quo priklauso nuo dabartinio Rusijos politinio režimo, o jis nėra amžinas. Abejotina, ar kitas šalies vadovas tenkins čečėnų lyderio ambicijas taip, kaip tai daro V. Putinas. R. Kadyrovas, anot I. Jašino, yra vienintelis Rusijos politikas, kurio neįmanoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kuriam negalima nurodinėti ir su kuriuo būtina derėtis. Rusijos padedamas R. Kadyrovas sukaupė karinį ir politinį potencialą, kuris leistų jam drąsiai stoti į kovą dėl nepriklausomybės. Čečėnijos lyderis, būdamas federalinės valdžios užribyje, sutelkė savo rankose valdžią ir užsitikrino asmeninės, tik jam ištikimos gvardijos paramą. Dosniai remdamas R. Kadyrovo režimą, V. Putinas kasa duobę, į kurią įkris arba pats, arba kitas Rusijos vadovas.

Pastaruoju metu dažnai kalbama apie galimus Rusijos skilimo scenarijus. Teigiama, jog nuo Federacijos gali atsiskirti Tolimieji Rytai, Jakutija, Tatarstanas ir Baškirija. Verta susimąstyti, ar istorija nepasikartos ir šalies skilimas neprasidės dar visai neseniai atstatytame Grozne. Ir ką tuomet rems musulmoniškų valstybių vadovai – naują Rusijos valdžią ar savo seną draugą Ramzaną?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"