TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

R.Karadžičiui išmušė atpildo valanda

2008 07 23 0:00
Buvęs Bosnijos serbų lyderis ir vienas ieškomiausių karo nusikaltėlių dirbo Serbijos tarnybų panosėje kaip netradicinės medicinos gydytojas.
LŽ archyvo nuotrauka

Vieno ieškomiausių pasaulio žmonių medžioklė baigta. Buvęs Bosnijos serbų respublikos prezidentas ir įtariamas karo nusikaltėlis R.Karadžičius po 13 metų slapstymosi neatlaikė vidinių pokyčių Serbijos politikoje ir buvo sulaikytas.

Serbijos pareigūnai pranešė, kad R.Karadžičius, laikomas pagrindiniu 1995 metų liepos mėnesio Srebrenicos žudynių organizatoriumi, netrukus po suėmimo buvo perduotas Karo nusikaltimų teismui Belgrade, spręsiančiam dėl jo perdavimo Tarptautiniam tribunolui.

Preliminarios apklausos metu R.Karadžičius pasinaudojo savo teise tylėti. Hagoje įsikūrusiam tribunolui 63 metų įtariamasis gali būti perduotas jau kitą savaitę, sutvarkius visus teisinius formalumus.

Nors Serbijos prokurorai atsisakė atskleisti daugiau detalių apie įvykdytą operaciją, vienas teismo pareigūnų teigė, jog R.Karadžičius buvo suimtas Serbijos teritorijoje, netoli Belgrado, ir arešto metu nesipriešino bei atrodė prislėgtas.

Per slapstymosi nuo teisingumo laikotarpį R.Karadžičius užsiaugino ilgus plaukus ir pradėjo nešioti akinius. Jis apsimetė alternatyviosios medicinos gydytoju ir, pasivadinęs Draganu Dabičiumi, gyveno bei dirbo Belgrade.

R.Karadžičius sulaikytas praėjus vos dviem savaitėm po to, kai Serbiją pradėjo valdyti nauja, šalies narystės Europos Sąjungoje siekianti vyriausybė, kurioje dominuoja provakarietiška prezidento Boriso Tadičiaus Demokratų partija ir kurią remia politikos kursą pakeitę velionio prezidento Slobodano Miloševičiaus socialistai.

R.Karadžičius, prieš pradėdamas politiko karjerą Sarajeve dirbo psichiatru. Drauge su buvusiu Bosnijos serbų armijos vadu Ratko Mladičiumi nuo teisingumo pradėjo slapstytis 1995 metais. Jiedu buvo apkaltinti karo nusikaltimais, genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui, įvykdytais per 1992-1995 metų Bosnijos karą.

Rimčiausi R.Karadžičiaus kaltinamajame akte nurodyti nusikaltimai yra trejus metus ir septynis mėnesius trukusi Bosnijos sostinės Sarajevo apsiaustis, per kurią žuvo maždaug 10 tūkst. civilių gyventojų, ir 1995 metų liepos mėn. žudynės Bosnijos rytuose esančioje Srebrenicoje, kurių metu buvo nužudyta beveik 8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų.

R.Karadžičiaus areštą pasveikino JAV, Europos Sąjunga (ES) ir minėtas Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismas, taip pat - į asociaciją susibūrusios 1995 metais Srebrenicoje nužudytų žmonių motinos. Oficiali Serbijos sąjungininkės Rusijos reakcija buvo nuosaiki - R.Karadžičiaus areštas ir tolesni procedūriniai veiksmai įvardyti kaip Serbijos vidaus reikalas.

"Nuo scenos pašalintas tikras galvažudys", - teigė buvęs JAV pasiuntinys Balkanuose Richardas Holbrooke'as, pavadinęs R.Karadžičių "Europos Osama bin Ladenu". "Iš trijų siaubingiausių Balkanų žmonių, Miloševičiaus, Karadžičiaus ir Mladičiaus, būtent Karadžičių laikiau blogiausiu. Jis buvo nuoširdžiai tikintis rasistas, su malonumu įsakęs žudyti musulmonus, tuo tarpu Miloševičius tebuvo oportunistas", - sakė šis Deitono susitarimų architektas, svariai prisidėjęs prie Bosnijos karo pabaigos 1995 metais.

Buvęs Serbijos prezidentas S.Miloševičius buvo sulaikytas 2001 metais ir 2006 metais mirė, nesulaukęs galutinio teismo sprendimo. 65 metų R.Mladičius dabar yra vienas iš dviejų likusių bėglių, kurių ieško Hagoje įsikūręs tribunolas. Antrasis yra 49 metų Goranas Hadžičius, buvęs serbų politikas, ieškomas dėl "etninio valymo" Kroatijoje.

Kai kuriems serbams R.Karadžičius ir jo bendražygiai tebėra 1992-1995 metų karo, kuris kilo Bosnijai ir Hercegovinai atsiskyrus nuo Jugoslavijos federacijos, didvyriai, žmonės, kurie stojo prieš senus priešus bei įtakingas valstybes, bandydami apginti serbų interesus. Bosnijos kroatai ir musulmonai, prieš kuriuos R.Karadžičiaus įsakymu buvo vykdoma barbariška "etninio valymo" kampanija, jį laiko vienu baisiausių 20-ojo amžiaus nusikaltėlių.

R.Karadžičiaus areštas - bene pirmasis rimtas ženklas, jog Serbijos deklaruoti žingsniai susitaikymo su Vakarais ir integracijos į ES link įgauna apčiuopiamą pavidalą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"