TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

R. Sikorskis: Putinas siūlė Varšuvai pasidalinti Ukrainą

2014 10 21 10:52
Radoslawas Sikorskis. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkijos parlamento pirmininkas Radoslawas Sikorskis, duodamas interviu vienam JAV leidiniui, papasakojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2008 metais tuomečiam Lenkijos lyderiui siūlė pasidalyti Ukrainą.

JAV žurnalas „Politico“ citavo R.Sikorskį, kuris iki rugsėjo dirbo užsienio reikalų ministro poste, jog V.Putinas tokį pasiūlymą pateikė per Lenkijos premjero Donaldo Tusko vizitą Maskvoje 2008 metais. Tačiau pats R.Sikorskis vėliau pareiškė, kad kai kurios jo interviu dalys buvo „per toli interpretuotos“.

„Jis norėjo, kad mes taptume dalyviais tame Ukrainos padalijime ... Tai buvo vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuose Putinas pasakė mano premjerui Donaldui Tuskui, kai jis apsilankė Maskvoje“, – R.Sikorskis, kuris buvo Lenkijos diplomatijos vadovas nuo 2007 metų iki šio rugsėjo, sakė duodamas interviu spalio 19 dieną.

„Jis (Putinas) pareiškė, kad Ukraina yra dirbtinė valstybė, kad Lvovas yra lenkiškas miestas – ir kodėl mums viso to neišsiaiškinus kartu?“ – nurodė jis.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lenkijai priklausė dalis dabartinės vakarų Ukrainos, įskaitant kai kuriuos didelius miestus, tokius kaip Lvovas.

R.Sikorskis, lydėjęs premjerą per tą kelionę į Maskvą, sakė, kad D.Tuskas neatsakė į tą V.Putino pasiūlymą, nes žinojo, kad jų pokalbis įrašinėjamas – tačiau Lenkija niekada nepademonstravo jokio susidomėjimo prisidėti prie Rusijos planų.

„Mes labai, labai aiškiai leidome jiems suprasti, jog nenorime turėti su tuo nieko bendra“, – „Politico“ cituoja R.Sikorskį.

Kai buvo paskelbtas šis interviu, R.Sikorskis pareiškė, kad jis ne visiškai tikslus.

„Kai kurie žodžiai buvo per toli interpretuoti“, – R.Sikorskis parašė socialiniame tinkle „Twitter“ pirmadienio vakarą, pridūręs, kad Lenkija nedalyvauja jokiuose padalijimuose.

Šis interviu gali dar labiau padidinti įtampą tarp Lenkijos ir Rusijos, kurios jau dabar konfrontuoja dėl krizės Ukrainoje ir Varšuvos suimtų dviejų asmenų, įtariamų šnipinėjimu Maskvos naudai.

Lenkijos dabartinė premjerė Ewa Kopacz, pakeitusi D.Tuską, kai šis buvo paskirtas į aukštą postą Briuselyje, pirmadienio vakarą komentuodama tą „Politico“ straipsnį nacionaliniam transliuotojui TVP, pareiškė: „Jeigu iš tikrųjų taip nutiko ir jeigu (Putinas) pateikė tokį pasiūlymą – tai skandalinga.“

„Aišku, kad joks Lenkijos premjeras niekada gyvenime nedalyvautų tokiame gėdingame poelgyje kaip kitos valstybės išardymas. Su tuo nesutiktų joks Lenkijos politikas“, – pridūrė ji.

R.Sikorskio žodžiai buvo jau ne pirmoji užuomina, kad Rusija siekė Lenkijos palaikymo potencialiame Ukrainos padalijime.

Kai Maskva anksčiau šiais metais aneksavo Krymą, Rusijos įstatymų leidėjas Vladimiras Žirinovskis pasiuntė laišką Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos vyriausybėms, siūlydamas kartu pasidalyti tos šalies teritoriją.

Transformavo Krymo aneksija

Anot R.Sikorskio, Rusijos ketinimai pradėjo aiškėti per 2008 metais Bukarešte vykusį NATO viršūnių susitikimą.

„Būtent ten (Putinas) pasakė savo nepaprastą kalbą, skelbdamas, kad Ukraina yra dirbtinai sukurta valstybė ir kad didžioji jos teritorijos dalis istoriškai priklausė Rusijai“, – R.Sikorskis sakė „Politico“.

Per tą viršūnių susitikimą Kremlius perspėjo atsakysiantis karinėmis priemonėmis į Ukrainos arba Gruzijos pastangas įstoti į Aljansą. Po kelių mėnesių Rusijos pajėgos pasinaudojo Tbilisio provokacija ir įsiveržė į Gruziją.

Ukrainos žvalgyba turi duomenų, kad Rusijos operatyvininkai pradėjo skverbtis į Krymą nuo 2012, o galbūt netgi nuo 2010 metų. Taip pat buvo pranešimų, jog Kremliaus agentai atvirai diskutavo dėl planų aneksuoti tą teritoriją nuo 2013-ųjų vasaros pradžios. R.Sikorskis sakė, kad Rusijos ketinimai dėl Krymo pradėjo kelti nerimą 2011–2012 metais, kai V.Putinas pradėjo lankytis tame pusiasalyje prorusiškų nacionalistų baikerių organizuojamuose festivaliuose. Tačiau pavojaus varpai Lenkijos vidaus reikalų ministerijoje pradėjo skambėti tik 2013 vasarą.

„Sužinojome, kad Rusija atliko skaičiavimus, kurias provincijas apsimokėtų atplėšti“, – sakė buvęs diplomatijos vadovas, pridūręs, kad Lenkija sužinojo, jog Kremlius nutarė, kad jam apsimokėtų aneksuoti Zaporižjės, Dniepropetrovsko ir Odesos sritis, tačiau pramoninį Donbaso regioną, kurį dabar yra užėmę V.Putino kontroliuojami sukilėliai, prisijungti nebūtų pelninga.

„Tuo metu jau buvo atliekami skaičiavimai, kaip užimti Krymą, tokiu būdu siekiant šantažuoti Viktorą Janukovyčių, – pažymėjo R.Sikorskis. – Iš savo pokalbių ir susitikimų žinau, kad jis norėjo pasirašyti (Europos Sąjungos ir Ukrainos ) asociacijos sutartį. Tačiau 2013-ųjų lapkritį kažkas atsitiko, kažkas trūko. Sprendžiant iš mūsų pokalbių, įtariau, kad tai susiję su kažkuo, ką jam Putinas pasakė Sočyje. Manau, Putinas turėjo kompromato apie Janukovyčių. Žinome, kad buvo kalbama apie sunkvežimį, kuris savaitė po savaitės išveždavo grynuosius pinigus (pavogtus iš Ukrainos biudžeto). Manau Putinas jam pasakė: „Nepasirašyk asociacijos sutarties, nes aneksuosiu Krymą“. Štai kodėl jis palūžo.“

Tačiau, kaip pažymi „Politico“, galbūt Rusijos grėsmė kyla ne vien dėl Kremliaus ambicijų, bet ir dėl valdžios nestabilumo.

V.Putinas atrodo pernelyg gerai įsitvirtinęs, kad būtų nuverstas be kraujo praliejimo arba perversmo. Europos diplomatai niūriai pripažįsta, kad jų sankcijos Maskvos režimo nepakeis: geriausiu atveju jos tik paskatins Kremlių užsienyje slapiau, tačiau sugriežtės represijos Rusijos viduje. Tai reiškia realią grėsmę, jog V.Putinas mėgins pakartoti Krymo scenarijaus sėkmę, kai tik jo populiarumas pradės svyruoti – ir toks pavojus tampa dar didesnis, kai nafta kainos krinta, o kartu su jomis bliūkšta Rusijos gerovė.

„Jeigu ji ryžtingai nukris žemiau 80 JAV dolerių už barelį ir išliks tokia dvejus metu – jis pateks į bėdą, – aiškino R,Sikorskis. – Tačiau kas blogai jam – nebūtinai gerai mums. Jis – lošėjas. Jo pavojaus pojūtis atbukęs. Jis ryšis šiems didžiuliams lošimams, nes paties Putino gyvybė pavojuje. Jis negali pasitraukti. Negali palikti Kremliaus. Kai esi praliejęs kraujo, kai esi sprogdinęs gyvenamuosius namus, kai esi siuntęs į užsienį mirties būrius, kai ant tavo galvos – Gruzija, Ukraina, visos tos motinos ir visų karių, panaudotų ir nurašytų per slaptuosius karus, kūnai... Tiesiog nebeįmanoma pasitraukti.“

R.Sikorskis pridūrė, kad Europai dar ilgai laukia gyvenimas su dar grėsmingesne Rusija.

„Manau, režimą psichologiškai transformavo Krymo aneksija, – sakė jis „Politico“. – Tai buvo momentas, galutinai įtikinęs visus abejojančius ir visiems apsukęs galvas. Tai buvo Napoleonas po Austerlico. Tai buvo Hitleris po Paryžiaus užėmimo. Tai buvo momentas, per kurį visa valdžia pagaliau buvo centralizuota Vladimire Putine.“

„Tai, kas dabar vyksta, yra visiškas neoimperializmo priėmimas, – pažymėjo R.Sikorskis. – Jie išnaudojo kiekvieną postsovietinį ir neosovietinį atavizmą bei pavertė tai tikrove, nes nerimą kelianti visuomenės dalis tuo tiki. Štai kaip jie įkvėpė naujos gyvybės savo režimui.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"