TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Radikalizmas – vidinis pavojus kraujuojančiai Ukrainai

2015 09 02 6:00
Rugsėjo 1-ąją Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir parlamento pirmininkas Volodymyras Groysmanas atėjo pagerbti per riaušes prie parlamento žuvusių dviejų jaunų Ukrainos pareigūnų. AFP/Scanpix nuotraukos

Smurtinių riaušių kariaujančiai Ukrainai dabar mažiausiai reikia. Dėl jų Kijevas apkaltino ultranacionalistus.

Per protesto akciją prie Aukščiausiosios Rados Kijeve granata užmušė policininką, o kitą dieną mirė sužeistas dar vienas saugumo pajėgų narys. Ligoninėse tebėra apie 140 žmonių, 10 sužeistųjų būklė sunki. Jie buvo granatos sužeisti į pilvą, plaučius ir galvą. Dauguma nukentėjusiųjų – policininkai ir Nacionalinės gvardijos kariai.

Tai pirmas toks atvejis nuo pat Ukrainos revoliucijos, įvykusios pernai prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių, po jos vėliau prasidėjo Rusijos remiamų separatistų sukilimas Ukrainos rytiniame pramonės regione.

Radikalūs nacionalistai, kai kurie ginkluoti, susirinko protestuoti prieš prezidento Petro Porošenkos teikiamas Konstitucijos pataisas, kurios leistų suteikti separatistinėms Ukrainos sritims ypatingas sąlygas, naudingas Rusijai. Tačiau decentralizacijos reikalauja ir Minsko susitarimai, kuriuos Kijevas kažkaip ir mėgina vykdyti. Susitarimas, pasiektas tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai, ragina Kijevą įgyvendinti valdžios decentralizaciją iki šių metų pabaigos. Nors Ukrainos parlamento dauguma balsavo už šiuos pakeitimus (juos palaikė 265 Aukščiausiosios Rados nariai), riaušės ir susirėmimai lauke parodė, kaip sunku bus siekti permainų neramioje kariaujančioje šalyje, kurioje apstu ginklų.

Galingosios šalys išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl kraujo liejimo Kijeve, o Ukrainos vyriausybė apkaltino ultranacionalistus. „Kai Rusija ir jos banditai stengiasi sunaikinti mūsų šalį, bet nepajėgia to padaryti fronte, vadinamosios proukrainietiškos politinės jėgos stengiasi atidaryti antrąjį frontą šalies viduje“, – teigiama premjero Arsenijaus Jaceniuko kreipimesi į tautą.

Prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad šis smurtas yra „dūris į nugarą“ ir kad kaltininkai nusipelnė rūsčios bausmės, o Kijevo meras Vitalijus Klyčko piktadarius pavadino atmatomis.

„Konstitucija išsprogdinta“, – skelbė promaskvietiško dienraščio „Segodnia“ pirmasis puslapis. „Kruvinos pataisos“, – rašė Kijevo vyriausybę palaikantis laikraštis „Ukraina Moloda“.

Radikalai kaltina išdavyste

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas smurto veiksmais apkaltino ultranacionalistinę partiją „Svoboda“ („Laisvė“). Ši partija, vadovaujama karingo nacionalisto Oleho Tiahnyboko, pareiškė, jog tai buvo „suplanuota provokacija prieš Ukrainos patriotus“. Tarp kelių dešimčių sulaikytųjų yra vienas šios partijos sukarinto sparno narys. Vėliau pranešta, kad jis prisipažino sviedęs kovinę granatą.

Populistinės Radikalios partijos deputatas Jurijus Šuchevičius Ukrainos nacionalinių interesų išdavyste pavadino siūlomas Konstitucijos pataisas, nes jos suteikia pernelyg didelę autonomiją separatistinėms sritims. Šios galės turėti savo policiją, savo teismus, prokurorus, mokesčius ir teisę palaikyti ypatingus ryšius su Rusijos regionais. Tiesą sakant, šie dalykai nėra minimi P. Porošenkos pataisose, jos tik nurodo, kad separatistiniai regionai bus valdomi pagal specialų įstatymą, priimtą dar pernai kovą. J. Šuchevičius baiminasi, kad įstatymas dėl plačios rytinių sričių autonomijos skirtas prezidentui Vladimirui Putinui patenkinti. „Europa mus parduos ir išduos kaip Čekoslovakiją 1939 metais“, – sakė jis.

Manoma, jog per vietos rinkimus šį rudenį populistinis radikalizmas gali kelti nemenką pavojų prezidentui P. Porošenkai ir premjerui A. Jaceniukui pirmiausia todėl, kad jiems nepavyko tesėti pažadų prikelti ekonomiką, o pastangos susilpninti oligarchų valdžią buvo neryžtingos. Prezidentas tebėra gana populiarus, bet vis dažniau skamba kaltinimų, kad jis siekia įtikti V. Putinui.

Padėtis Ukrainoje anaiptol nėra normali. Pirmadienio riaušės prie parlamento parodė, jog smurtas gali lengvai pratrūkti bet kurią akimirką. Dauguma ukrainiečių norėtų, kad karo veiksmai baigtųsi, bet nedidelė radikalų grupė, pikta ir gerai ginkluota jėga, nori kariauti su separatistais ir Rusija iki visiškos pergalės. Galbūt tai net labai paranku V. Putinui. Jo sukeltos isterijos prieš Vakarus ir Ukrainą apimti rusai kabinasi į imperines idėjas, joks dialogas su „broliška“ suverenia valstybe nevyksta. Tačiau V. Putinas jau senokai nebemini Novorossijos, tad galbūt tai yra šioks toks atsitraukimo ženklas.

Žmonės Kijeve nešė gėles prie Ukrainos parlamento, kur per riaušes žuvo du jauni Ukrainos pareigūnai.

Milijonai gali emigruoti

Europai karas Ukrainoje grasina nauja pabėgėlių banga. 45 mln. gyventojų turinčios Ukrainos nuo Europos Sąjungos neskiria nei jūra, nei nepereinami kalnai. Jei Ukrainos valstybė nesugebės vykdyti savo funkcijų ir karas nesibaigs, milijonai ukrainiečių patrauks emigracijos keliu. Kai kurie, ieškodami darbo, galbūt pasuks į kaimynę Rusiją, kur turi giminių. Tačiau Rusija tampa vis nepatrauklesnė dėl prastos ekonomikos būklės bei neaiškios ateities ir slapta prieš Ukrainą vedamo karo, tad ukrainiečiai rinksis Vakarus.

Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos pasieniečiai gali susitvarkyti su kelių dešimčių tūkstančių nelegalių migrantų antplūdžiu, bet kas bus, jei jų bus šimtai tūkstančių, o gal net milijonai?

Tuo metu Maskva nepaliaudama tęsia spaudimą ir provokacijas, atvirai pažeisdama Minsko susitarimus. V. Putinas bei Kremliaus propaganda ir toliau neigia, kad Rytų Ukrainoje kaunasi Rusijos pajėgos, tačiau neseniai iš nutekintos informacijos paaiškėjo, kad per karo veiksmus Ukrainoje žuvo 2 tūkst. rusų karių, 3,2 tūkst. jų buvo sunkiai sužeisti.

Pavogė bobučių pensijas

Rusijos žiniasklaida praneša, kad vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose (DNR ir LNR) po vietos rinkimų, suplanuotų spalio 18 ir lapkričio 1-ąją, gali įvykti referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. LNR separatistams vadovaujantis Igoris Plotnickis atvirai pareiškė: „Jei reikės, surengsime.“ „Kaip gali būti prieš bobutės, iš kurių A. Jaceniukas pavogė pensijas, ir Pervomajsko vaikai, atsibundantys nuo bombardavimų? Žmonės palaikys referendumą“, – kalbėjo I. Plotnickis.

Gazeta.ru teigia, kad toks plebiscitas būtų dar viena spaudimo priemonė, o ne realus mėginimas paversti Donbasą Rusijos dalimi, kaip padaryta su Krymu. Prisijungęs Donbasą Kremlius nebegalėtų kontroliuoti vyriausybės Kijeve, o savo ruožtu Ukrainai nebereikėtų išlaikyti okupuotų teritorijų, kurioms atstatyti reikės milžiniškų lėšų.

DNR lyderis Aleksandras Zacharčenka yra užsiminęs, kad dėl prisijungimo prie Rusijos referendumų dar niekas nenuspręsta. Maskva, matyt, lauks, kuo baigsis rudens rinkimai.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"