TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Radikalusis islamas prieglobstį rado Bosnijoje

2016 04 07 6:00
Šarijos kaimeliais vadinamose vietovėse nevengiama iškelti IS vėliavos.
washingtonpost.com nuotrauka

Iš Bosnijos ir Hercegovinos į „Islamo valstybę“ išvyko apie 300 radikalų. Proporcingai pagal gyventojų skaičių kovotojais Europoje šią valstybę lenkia tik Belgija.

Iš 3,8 mln. Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų pusė jų save laiko musulmonais. Nors radikalių pažiūrų musulmonai sudaro tik mažą šios bendruomenės dalį, patys aistringiausieji tampa vis labiau matomi ir kelia didžiulį nerimą.

Prisidėti prie „Islamo valstybės“ (IS) arba „Al-Qaedos“ Sirijoje ar Irake iš Bosnijos ir Hercegovinos išvyko nuo dviejų iki trijų šimtų islamo radikalų. Tarp jų yra du iš labiausiai pasaulyje ieškomų teroristų. Tai daugelį metų didžiausiai IS kovotojų rengimo stovyklai Šiaurės Sirijoje vadovaujantis Barjo Ikanovičius ir vienas su „Al-Qaeda“ siejamos grupės „Nusros frontas“ vadovaujančių asmenų Nusretas Imamovičius.

Balkanų ekspertas iš JAV Johnas Schindleris žurnalui „Spiegel International“ teigė, kad „Bosnija yra laikoma saugiu radikalų prieglobsčiu“. Čia veikia stabili teroristų infrastruktūra. Ji nėra griežtai hierarchinė ir todėl ne visai atitinka oficialią IS poziciją. Vis dėlto ji kelia didžiulę grėsmę šiai susikaldžiusiai respublikai.

Velika Kladušos miestelis yra netoli Europos Sąjungos narės Kroatijos sienos. Manoma, kad tai džihadistų „karštasis taškas“, ir tokių vietų Bosnijoje ne viena.mapio.net nuotrauka

Remiantis Bosnijos ir Hercegovinos saugumo ministerija, iki šalies atsekama ginkluotė buvo naudota ne tik per 2015 metų sausio išpuolį „Charlie Hebdo“ redakcijoje, bet ir per lapkričio 13-osios atakas Paryžiuje. Kai kuriuose atokiuose Bosnijos kaimeliuose kartais iškeliama juoda IS vėliava. Proporcingai pagal gyventojų skaičių kovotojais Europoje šią valstybę lenkia tik Belgija. Maždaug 30 bosnių jau yra žuvę Vidurio Rytuose vykstančiuose mūšiuose, o apie 50 grįžo namo.

Įtarimo šešėlis

Kovojantieji su terorizmu juos akylai stebi. Baiminamasi, kad šie radikalūs islamistai yra gavę įsakymą įvykdyti kruviną išpuolį. Siekdama to išvengti, Bosnija ir Hercegovina sugriežtino įstatymus. Iš Vidurio Rytų grįžusiems kovotojams ir jų šalininkams gresia iki 10 metų laisvės atėmimas.

Lapkritį, prieš pat išpuolį Paryžiuje, Sarajevo apskrityje islamistas nušovė du kareivius. Gruodį 37 aukšto rango bosnių musulmonai, parodydami retą vienybę, paprašė tautos atsispirti terorui. „Smerkiame bet kokį neapykantos kurstymą ir raginimą griebtis prievartos“, – buvo teigiama kreipimesi, kurį pasirašė ir svarbiausias šalies musulmonų dvasininkas didysis muftijus Huseinas Kavazovičius. Tačiau po kelių mėnesių nuosaikių pažiūrų dvasininkas pats tapo taikiniu. Pasirodžiusiame vaizdo įraše IS kovotojas bosnis grasino H. Kavazovičiui „perpjauti gerklę“. Nuo tada didįjį muftijų saugo policija.

Vokietijos tyrėjai mano, kad Bosnijoje yra apie tuzinas vietų, kuriose netrukdomai buriasi salafistai – radikalios sunitų islamo interpretacijos sekėjai. Bosnijos ir Hercegovinos saugumo ministerija ir specialiosios policijos pajėgos SIPA neigia vadinamųjų šarijos kaimų egzistavimą. Tačiau už kovą su terorizmu atsakingas Sarajevo prokuroras pripažino, kad šiaurinėje šalies dalyje yra vietų, kur iki 40 islamistų šeimų gyvena vadovaudamoso šarijos teise ir kur yra rasta IS simbolių.

Džihadistų rojus

Viena tokių vietovių – netoli Kroatijos sienos esantis Velika Kladušos miestelis ir teritorija aplink jį. Manoma, kad čia yra džihadistų „karštasis taškas“. Viena pagrindinių to priežasčių – sudėtinga ekonomikos padėtis. Net dabar, praėjus 20 metų po karo, bosnių musulmonų nedarbo lygis siekia 60 procentų.

„Susiduriame su žlungančia ir itin prastai veikiančia valstybe“, – teigia politologas, studijos „Sirijos karo pagunda“ bendraautoris Vlado Azinovičius. Jo manymu, Velika Kladušai gresia tapti islamo teroristų placdarmu, iš kur jie sieks rengti išpuolius Europos Sąjungos šalyse.

Salafistų bendruomenė Velika Kladušos apylinkėse atsirado dar tik prasidėjus Jugoslavijos karams (1991–2001). Jai įsikurti padėjo iš Saudo Arabijos ir Sudano gauti pinigai. Bosnijos musulmonams iš pradžių kovojant prieš serbus, o vėliau ir prieš kroatus, prie jų prisidėjo keletas tūkstančių kovotojų iš arabų ir Šiaurės Afrikos šalių. Užsienio kovotojai ne tik padėjo kariauti. Jie taip pat atsivežė ir bosniams svetimą islamo interpretaciją – iš Saudo Arabijos kilusią itin konservatyvią islamo atšaką, vadinamą vahabizmu.

Skurdo paakinti kovotojai

Velika Kladušos apylinkėse taip pat buvo įsikūręs ir salafistas Huseinas Bosničius pravarde Bilalas. Manoma, kad tarp bosnių radikalų jis yra itin svarbi figūra, turinti daug ryšių užsienyje. Lapkritį jis buvo nuteistas septyneriems metams kalėjimo už kovotojų IS verbavimą ir terorizmo kurstymą.

Bilalas gimė Bosnijoje, bet užaugo Vokietijoje. Atgal sugrįžo 1992 metais ir prisidėjo prie 7-osios mudžahedinų brigados. Po karo tapo keliaujančiu pamokslautoju. Pamokslus skaitė maldos namuose Vokietijoje, Italijoje ir Šveicarijoje. Filmuotoje medžiagoje yra užfiksuota, kaip jis savo sekėjams dainuoja: „Su sprogmenimis ant krūtinių mes klojame kelia į rojų.“

Bosniai ne vieninteliai Balkanuose išgirdo šiuos raginimus. Tarp kovo mėnesį paviešintų 22 tūkst. IS kovotojų vardų – ir musulmonai iš Kosovo, Makedonijos bei Serbijos. Savanorių gausą užtikrina skurdas ir prastai funkcionuojanti valstybė.

Politinė dykynė

Nuo karo pabaigos 1995-aisiais Bosnija ir Hercegovina buvo ir yra politinė dykynė, kurioje lengva pasislėpti. Ji yra padalyta į du atskirus rajonus ir Brčko sritį – savivaldų administracinį darinį. Šalyje yra 10 kantonų. Norint pasiekti, pavyzdžiui, salafistų tvirtovę Gornja Maočoje, esančią šiaurės rytuose, federalinė policija turi atvykti į savivaldų regioną ir susisiekti su vietos kolegomis. O tai radikalams suteikia pakankamai laiko paslėpti IS vėliavas.

Bosnijos specialiųjų pajėgų SIPA nariai, kurie nuolat šukuoja kaimus, ieškodami galimų teroristų, situaciją komentuoja nuosaikiai: „Yra ne viena vieta, kurioje gyvena saugumo požiūriu susidomėjimą keliantys asmenys. Bet juos nuolat stebi saugumo institucijų pareigūnai.“

Tačiau Saugumo ministerijos Sarajeve atstovas Igoris Golijaninas yra skeptiškesnis „Kalbame apie kaimus, kur vaikai, užuot lankę valstybines mokyklas, mokomi privačiai pagal Jordanijos mokymo programas. Kalbame apie į prievartą linkusius asmenis, kurie bendrauja slaptais kodais, žaisdami kompiuterinius žaidimus. Kalbame apie slaptavietes: tai, kas anksčiau buvo atpažįstama kaip kovotojų rengimo stovykla, šiandien pranyksta, prisidengus nevyriausybine organizacija“, – sako jis.

Toks bejėgiškumo pripažinimas ypač pribloškiamas prisiminus, kad po karo šalies stabilumui užtikrinti tarptautinė bendruomenė skyrė 90 mlrd. eurų.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"