TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Raktą į arabų širdis surado Turkija

2010 04 20 0:00
Tokia sėkme, kokios sulaukė arabų pasaulyje, turkų TV serialai negali pasigirti net savoje šalyje.
Užsienio spaudos nuotrauka

Kas sakė, kad neįmanoma užkariauti musulmonų pasaulio? Turkija rado raktą į jų širdis ir galvas. Gražuolės turkiškų muilo operų žvaigždės viena po kitos sau po kojom kloja arabų valstybes.

Pamiršęs 400 metų trukusią bjaurią turkų okupaciją arabų pasaulis vėl į savo namus ir svetaines įsileidžia Turkiją. Prilipę prie žydrųjų ekranų musulmonai akių neatitraukia nuo daugiau nei 140 serijų turinčių antrarūšių turkų televizijos serialų, kurie net savo gimtinėje nesulaukia sėkmės.

Nuo Maroko iki Palestinos 80 mln. arabų žiūrėjo paskutinę TV serialo "Noor" seriją. Saudo Arabijos moterims didžiausią įspūdį darė savo žmoną lygiaverte partnere laikantis ir jos karjerą skatinantis pagrindinis veikėjas Muhannedas. Pasirodo, ne islamas kaltas, kad jų vyrai su jomis blogai elgiasi. Jos taip pat matė, kaip serialo veikėjai geria vyną per vakarienę, linksminasi, viešai bučiuojasi. Prieš susituokdamas su Noor Muhannedas susilaukė nesantuokinio vaiko su kita moterimi. Moterys čia nedėvi galvas dengiančių skarų, nė vienas herojus nesimeldžia. Saudo Arabijoje kasdien šį serialą žiūrėdavo 3-4 mln. žmonių.

Turkų muilo operos drąsiai ir beatodairiškai sprendžia tokius klausimus kaip lyčių lygybė, nesantuokinis seksas, neištikimybė, aistringa meilė ir nesantuokiniai vaikai. Net ir tokia pasaulietinė musulmonų valstybė kaip Turkija gana lengvai sudrebino plonas konservatyviojo arabų pasaulio sienas, kur aklas prisirišimas ar panieka moterims asocijuojasi su "moraliais" ar "etiniais" principais. Ir šias turkų "muilų" operas žiūri ne tik moterys. Prie televizorių prilimpa visa šeima.

Štai taip Turkija prasimušė į arabų pasaulį. Persijos įlankos turtuoliai kiekviena proga skrenda į Turkiją. Populiarumu Stambulas jau pralenkė Londoną ar Paryžių. Vaikštinėdami po Topkapi rūmus ar Stambulo turgus, arabų turistai slapta tikisi bent akies krašteliu pamatyti kurį nors savo dievinamų aktorių - juk filmavimai vyksta viename pagrindinių Stambulo rajonų. Pernai turistų iš arabų šalių skaičius sparčiai šoktelėjo į viršų: penktadaliu daugiau turistų atvyko iš Jungtinių Arabų Emyratų, 50 proc. daugiau iš Maroko.

Pirmasis turkų TV serialas musulmonų pasaulyje pradėtas rodyti 2006 metais. Nuo to laiko jų pasipylė kaip iš gausybės rago. Naujausias - "Asi" - sukurtas pagal Jane Austin romaną "Puikybė ir prietarai". Abu pagrindiniai serialo aktoriai bematant tapo tikromis arabų pasaulio žvaigždėmis. Pamažu serialai apima kur kas brandesnes temas. Vienas jų - "Sarkhet Hajar" ("Akmens verksmas") - įsiutino arabus, mat jame vaizduojamas kasdienis palestiniečių, gyvenančių Izraelio okupuotoje teritorijoje, gyvenimas. Čia sprendžiamas ne tik klausimas, ar galima žudyti dėl garbės, bet ir pasakojama meilės istorija tarp žydų pareigūno ir gražios palestiniečių aktyvistės.

Kad serialas taptų populiarus, tereikia kelių dalykų: paprastų žmonių istorijų, pasakojimų prabangioje aplinkoje ir siriejietiško dialekto, kuriuo šie serialai yra įgarsinami. Juose vaidinantys turkai atpažįstami visose arabų valstybėse. Tačiau dažnas gerbėjas juos vadina tiesiog jų personažų vardais - Muhannedu, Amiru, Noor ar Lamis. Atrodo, kad dėl pagerėjusio šalies įvaizdžio arabų pasaulyje Turkijos valdžia serialų kūrėjams turėtų likti amžinai dėkinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"