TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rašytojas nepaiso grasinimo mirtimi

2012 09 20 6:17
"Venkite tironiškos šalies lyderio mirties nuosprendžio", - patarė savo skaitytojams S.Rushdie. /Reuters/Scanpix nuotrauka  

Salmano Rushdie memuarai pasakoja apie dešimtmetį trukusį gyvenimą slapstantis. Mirties bausmę rašytojas užsitraukė už islamo įžeidimą, o šiomis dienomis, kai smurtas vėl pratrūko dėl tos pačios priežasties, atlygis už jo galvą dar padidintas.

"Šėtoniškų eilių" autorius S.Rushdie dar 1989 metais sulaukė Irano aukščiausio dvasinio vadovo ajatolos Khomeini fatvos - mirties nuosprendžio už šventvagystę. Taip Irane buvo įvertinta rašytojo knyga "Šėtoniškos eilės". Dabar, musulmonų šalyse kilus smurtiniams protestams dėl islamą įžeidžiančio Amerikoje sukurto filmo, Iranas padidino atlygį už S.Rushdie galvą nuo 2,8 mln. iki 3,3 mln. dolerių.

"Tai tik vienas Irano dvasininkas, ieškantis sensacijos", - pareiškė rašytojas apie pusiau oficialaus Irano religinio fondo, kuriam vadovauja ajatola Hassanas Saneii, padidintą atlygį. Šis fondas teigia, kad įvykdžius mirties nuosprendį S.Rushdie būtų išvengta kitų islamo įžeidimo atvejų.

Neadekvati reakcija į šlamštą

S.Rushdie vadina šį grasinimą naujausiu "smurto pramonės" produktu, kuriuo iš tikrųjų niekas pernelyg nesidomi. Rūpestį jam kelia kas kita - valstybės sankcionuoti mirties būriai, profesionalūs žudikai. Tačiau slapstymosi dienos seniai praeity, jis laisvai vaikšto gatvėmis, stovi eilėse prekybos centruose ir dalyvauja tame sename leidybos rituale - autoriniuose skaitymuose.

Apie tai, kaip slapstėsi beveik dešimtmetį, S.Rushdie parašė atsiminimus, kurie antradienį pasirodė Didžiosios Britanijos knygynų lentynose. "Man galas", - manė jis tuomet, kai buvo paskelbta fatva. Mat ji susiejo S.Rushdie vardą su nesibaigiančiu konfliktu - išraiškos laisvės ir religinės pagarbos.

"Visuomet sakiau, jog tai, kas nutiko man, yra tik prologas, ir dar bus labai daug panašių epizodų", - kalbėjo rašytojas pristatydamas knygą ir turėdamas galvoje dabar pratrūkusį smurtą dėl pranašo Mahometo. Filmą, kuris tai išprovokavo, jis pavadino piktdžiugos kupinu šlamštu, o reakciją į jį - absurdiškai neadekvačia, nes užpulti žmonės su tuo neturi nieko bendra.

Išgyventi padėjo literatūra

633 puslapių atsiminimai "Josephas Antonas", parašyti trečiuoju asmeniu, pasakoja apie S.Rushdie studentiškas dienas Kembridže ir jo literatūrinės karjeros pradžią, įskaitant tą dieną, kai 1981 metais jis laimėjo prestižinę Bookerio premiją už "Vidurnakčio vaikus". Po septynerių metų pasirodė "Šėtoniškos eilės", ir kelias savaites, kaip prisimena autorius, "tai buvo tik romanas". Tačiau netrukus jis buvo uždraustas Indijoje ir Pietų Afrikoje, deginamas Šiaurės Anglijos gatvėse, jo žmona Clarissa sulaukė grasinamųjų skambučių, į knygynus lėkė padegamosios bombos.

Fatva privertė autorių beveik dešimtmetį gyventi apimtam baimės, su ginkluota apsauga, kraustantis iš vienų namų į kitus. Buvo paprašyta, kad saugumo sumetimais S.Rushdie pasikeistų pavardę, ir jis pasirinko mylimiausių savo rašytojų - Conrado ir Čechovo - vardų kombinaciją. Taip jis tapo Josephas Antonas. O tuo metu už tų "kalėjimų", kuriuose jis gyveno saugomas, sienų įtūžis liejosi toliau: romano vertėjas į japonų kalbą buvo nudurtas, nužudytas fatvą kritikavęs Belgijos musulmonų lyderis, Norvegijos leidėjas gavo tris kulkas į nugarą. 

S.Rushdie išgyveno pasinėręs į literatūrinį pasaulį: rašė knygas, straipsnius laikraščiams, apžvalgas, priiminėjo apdovanojimus. Kiek galėdamas keliavo ir siekė paramos savo laisvei, o galiausiai tapo tarptautine įžymybe. Tačiau juodžiausiomis dienomis jo nusivylimas buvo akivaizdus, ir draugai sakė, kad jis atrodo sugniuždytas žmogus. "Aš nutildytas ir įkalintas, - rašė jis savo dienoraštyje. - Aš net negaliu kalbėti. Noriu spardyti kamuolį parke su sūnumi. Paprastas, banalus gyvenimas: mano nepasiekiama svajonė." Net kai kurie liberalai jį kritikavo, kad pats užsitraukė sau bėdą.

Kritikai gerai įvertino knygos "Josephas Antonas" literatūrinį stilių ir autoriaus gebėjimą pasakoti, bet kai kurie sukritikavo jo "piktą teisuoliškumą" ir kritikos tų, kurie su juo nesutinka, ignoravimą.

Londone pristatydamas knygą 65 metų autorius pareiškė, kad tai pasakojimas su laiminga pabaiga.

Reuters, AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"