TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Reaktyvinė Turkija

2011 11 25 9:37

Turkijos ekonomikos plėtra tiesiog stulbina. Regis, per naktį ši šalis tapo musulmonų pasaulio pavyzdžiu. Vokietijos savaitraštis "Stern" teigia, kad šio stebuklo kūrėjas - ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Daug kas Turkiją vis dar laiko skurdžia, apsnūdusia agrarine valstybe, kurioje gyvena bandas ganantys ūsuoti piemenys, papildomai užsidirbantys tuomet, kai gauna užsakymą nužudyti žmogų kurios nors šeimos garbei apginti, taip pat skaromis apsimuturiavusios moterys, gimdančios vieną vaiką po kito. Tačiau premjero R.T.Erdogano vadovaujama šalis pasiekė didžiulę pažangą. Ekonomikos augimas pakilo

beveik 10 proc., o nedarbas sumažėjo iki 9 procentų. Didėja eksportas, Turkijos oro linijų dalis rinkoje per penkerius metus padvigubėjo, o viešbučių verslas klesti kaip niekur kitur.

Šiandien jau milijonai turkų, kurie prieš 50 metų Turkijai su Vokietija pasirašius sutartį dėl darbo jėgos priėmimo atvyko dirbti į Vokietiją ir joje pasiliko, savo ateitį sieja su tėvų žeme, o ne su Vokietija. Migrantų srautas pakeitė kryptį - dabar daugiau turkų grįžta į senąją tėvynę, nei važiuoja į Vokietiją. Vien praėjusiais metais į Turkiją išvyko 40 tūkst. išsilavinusių Vokietijos turkų, nes ten jie turi galimybę siekti karjeros, apie kurią Vokietijoje galėjo tik svajoti.

Turkams neberūpi, ar jų šalies ekonominiai laimėjimai padės įstoti į Europos Sąjungą (ES). "Europa smunka, mes kylame, kada nors susitiksime viename lygyje. Turkijai reikia Europos, o Europai - Turkijos. Kol ES tai suvoks, tiesiog palūkėsime", - ramiai aiškina Turkijos Europos reikalų ministras Egemenas Bagis.

Įspūdingas augimas

Turkijos miestai sparčiai auga, visa valstybė yra virtusi milžiniška statybos aikštele. Didmiesčių pakraščiuose griaunami per penkiasdešimt metų pabėgėlių iš kaimo nelegaliai suręsti lūšnynai. Vietoj jų kyla šiuolaikiniai gyvenamieji namai, kuriuose galima už nedidelę kainą nusipirkti butą. Privatūs investuotojai stato milžiniškus dangoraižius, prekybos centrus ir atskirus kvartalus -  getus turtingiesiems. Pamaldiesiems įrengiami du baseinai ir du sporto klubai - vienas moterims, kitas vyrams. Tiesiami nauji keliai, nes kasmet nuperkama daugiau kaip pusė milijono naujų automobilių.

Turkai didžiuojasi savo tėvyne. "Prieš dešimt metų tikintys musulmonai buvo žeminami kaip juodaodžiai Amerikoje. Bet mūsų vyriausybės vadovas R.T.Erdoganas suteikė jiems pasitikėjimo savimi ir padarė turtingus. Daugumai pinigai jau visiškai nerūpi", - teigia klestintis interjero dizaineris Safakas Cakas. Jo manymu, Turkija žengia tinkamu keliu. "Anksčiau mumis niekas nesidomėjo. Buvome dulkini ir sustingę. Atėjus į valdžią R.T.Erdoganui šalis suklestėjo. Po kurio laiko ji vadovaus visiems Artimiesiems Rytams", - įsitikinęs S.Cakas.

Dizaineriui pritaria 36 metų Mutlu Alkan, dviejų mažų vaikų motina: "Turkija - ekonomiškai ir politiškai stabili valstybė, jos gyventojai spinduliuoja energija." M.Alkan ryši skarą ir yra religinga, bet ji pasauliui atvira poliglotė. Mutlu vadovauja vidutinio dydžio šeimos įmonei, gaminančiai lyginimo mašinas tekstilės pramonei ir eksportuojančiai savo gaminius į 86 valstybes. M.Alkan nenuilsdama važinėja po šias šalis verslo reikalais arba posėdžiauja Ankaroje, valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos valdyboje. "Iki 2001 metų infliacija Turkijoje siekė 70 proc., mus smaugė biurokratai.  Imtis verslo reiškė košmarą. Tačiau R.T.Erdoganas pavertė mus pasaulinės lygos žaidėjais", - neslepia pasididžiavimo ši turkė. 

Namų darbininke dirbanti 24 metų Arzu Kucuk, kurios tėvai iš Anatolijos provincijos persikėlė į Stambulą, taip pat tiesiog dievina vyriausybės vadovą. "Tokiems žmonėms kaip aš jis suteikė orumo. Anksčiau buvome visuomenės atliekos. Dabar bent jau galime svajoti, kad kada nors bus geriau", - sako A.Kucuk.

57 metų buvusį Stambulo merą ir ekonomistą, vadovaujantį šaliai nuo 2003-iųjų, dauguma tautiečių garbina dar ir dėl to, kad "jo dėka ir Turkijoje pagaliau buvo pripažinta nuomonė, jog nesvarbu, kas yra ant

moters galvos, svarbu - kas toje galvoje".

Pasauliui R.T.Erdoganas - mįslė

Net didžiausi premjero kritikai negali neigti stulbinamų jo veiklos rezultatų. Arabų pasaulyje R.T.Erdoganas, kaip tikintis musulmonas ir kartu demokratas, turi dvasios vadovo statusą.  "Turkija - regiono pavyzdys, nes davė įtikimą atsakymą į amžiną klausimą, ar islamas suderinamas su vystymusi ir pažanga, - aiškina   Paryžiuje, Tarptautiniame strateginių tyrimų institute, dirbantis Mohamedas Troudi. - Turkija rodo, kad ekonomika gali suklestėti ir musulmoniškoje šalyje, kad galima plėtoti kapitalizmą, suartėti su Europa ir būti musulmonais. Turkija integravo islamą į politiką nepažeisdama pagrindinių žmogaus teisių ir neįvesdama šariato. Ji sutaikė religiją su šiuolaikiškumu."

"Visa tai tiesa, - M.Troudi pritaria Ahmetas Altanas, laikraščio "Taraf" vyriausiasis redaktorius. - Bet ar tai leidžia premjerui elgtis kaip karaliui Tayyipui Pirmajam?" Iš tiesų nėra dienos, kad R.T.Erdoganas nepamokslautų ir iš ko nors kandžiai nesišaipytų. Jam Izraelis, delsiantis atsiprašyti už devynis Turkijos laive "Mavi Marmara" nužudytus Gazos aktyvistus, - "išlepintas vaikas, atsakingas už valstybinį terorizmą", ir "grėsmė Artimiesiems Rytams". Kipras, pradėjęs bandomuosius naftos ir dujų gręžinius Viduržemio jūroje, taip pat "išlepintas vaikas", be to, premjerui Kipras - tik "vadinamoji šalis". Jungtinės Tautos? Impotentės. Saugumo Taryba? Pamirškite. ES? Kolonialinio mentaliteto valstybių samplaika. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, neseniai pareiškęs, kad reikėtų nubausti Turkiją už armėnų genocido neigimą, "turėtų būti mandagesnis", o Sirijos prezidentas Bascharas al-Assadas, kurį dar neseniai vadino "savo broliu", jau virto "negailestingo, begėdiško, tironiško režimo vadu". Net viešėdamas Vokietijoje R.T.Erdoganas pamokslavo neieškodamas žodžių kišenėje. Prieš trejus metus 20 tūkst. savo tautiečių miniai, susirinkusiai viename stadione, jis pareiškė, kad "asimiliacija - nusikaltimas žmoniškumui", o 2010-aisiais pareikalavo iš kanclerės turkiškų gimnazijų Vokietijoje, nors tai visiškai neatitinka Vokietijos vyriausybės integracijos supratimo. "Šiuo metu jis greičiausiai norėtų, kad Angela Merkel pastatytų paminklą turkų "gastarbaiteriams" - mažiausiai tokio dydžio kaip holokausto memorialas ir dvigubai didesnį už Brandenburgo vartus.  Alternatyva turbūt galėtų būti tik puolimas ant kelių", - šaiposi A.Altanas. "Taraf" laikraščio vyriausiasis redaktorius sako, kad premjeras "visiškai nejuokingas. Jis pakeitė mūsų gyvenimą, bet dabar jau nori jį ir valdyti. R.T.Erdoganas laiko save Atatiurko ir Osmanų sultono hibridu".

Osmanų imperijos įpėdinė

Kadaise Osmanų sultonai, islamo kalifai valdė 5 mln. kvadratinių kilometrų ploto imperiją, kuri buvo nusidriekusi nuo Šiaurės Afrikos per visą Arabų pusiasalį iki Balkanų. Po 36 kartų viešpatavimo ir pasaulinio karo, kurį pralaimėjo kartu su vokiečiais, 1923 metais osmanai buvo priversti pasitraukti iš pasaulinės arenos ir užleisti vietą Mustafa Kemaliui Atatiurkui - žiauriam, bet kartu ir genialiam kariūnui.

Nuolat alkoholį pliaupęs M.K.Atatiurkas sunkiai sutarė su pamaldžiais musulmonais. Jis nebuvo ateistas, tačiau dievobaimingus musulmonus laikė atsilikėliais. 1938 metais nuo kepenų cirozės miręs kultūros revoliucijos tėvas savo tautai įsakė: "Visais požiūriais privalome lygiuotis į Vakarus." Jis norėjo, kad turkai šoktų fokstrotą, žaistų tenisą ir rašytų lotyniškais rašmenimis.

Turkų daugiatautėje ir įvairių tikėjimų Osmanų imperijoje kaip ir nebuvo. Tam tikru požiūriu juos išrado M.K.Atatiurkas. 1923 metais įkūrus respubliką įsigaliojo toks apibrėžimas: "Turkas - tai turkiškai kalbantis ir Turkijoje gyvenantis sunitas." Nuo tada nemusulmonai atskiriami, kaip ir levitai, liberalios šiitų bendruomenės nariai, ir visi neasimiliavęsi bei toliau savo kalba šnekantys kurdai.

Šios pasaulėžiūros rezultatas - šimtai tūkstančių krikščionių ir žydų paliko šalį. Dabar 99 proc. Turkijos gyventojų yra musulmonai. Levitai nuolat tampa riaušių aukomis. Daug metų Turkijoje buvo manoma, kad atsikratyta ir kurdų, nes jie buvo perkrikštyti į "kalnų turkus", tačiau šie žmonės iki šiol su ginklu rankoje tebekovoja už savo teises. Jau žuvo daugiau kaip 40 tūkst. kurdų - daugiausia civilių, šimtai tūkstančių, išvytų iš gimtųjų vietų, prarado tėvynę.

Iki R.T.Erdogano Turkija priklausė pasaulietiniam elitui. Šis susikrovė turtus išstumdamas mažumas. Valstybė teikė tiems žmonėms milžiniškus užsakymus. Elitas šoko fokstrotą ir žaidė tenisą. Jo vaikų vaikams patinka Lady Gaga, vandens slidės, daugelis ant žasto yra išsitatuiravę M.K.Atatiurko parašą. Šie žmonės priklausė ir tebepriklauso CHP (Respublikonų liaudies partijai - red.), kurią įsteigė M.K.Atatiurkas. Iki 1946 metų ji buvo vienintelė Turkijoje, bet atsiradus naujoms partijoms jau niekada neturėjo daugumos.

Dar neseniai tai buvo nesvarbu. Po rinkimų CHP vis tiek išlikdavo valdžioje: jai priklausė kariškiai, teisėjai, aukštesnieji valdininkai. Tam tikru požiūriu partija buvo generalinio štabo politinis įrankis. Jei kas nors nepasisekdavo, pavyzdžiui, atsirasdavo per liberalus ministras pirmininkas, įsivyraudavo sąmyšis, kai premjeras pasirodydavo esąs per daug pamaldus, kildavo pučas (taip nutiko tris sykius, kartą apsieita be kraujo). Ir vėl viskas būdavo po senovei. Šalyje tvyrodavo kapų ramybė. Turčiai krovėsi turtus, vargšai vis labiau skurdo, o Turkija, NATO narė ir amžina ES kandidatė, buvo laikoma trečiaeile valstybe, kurios rimta partnere nelaikė nei Vakarai, nei Rytai.

Tayyipas Pirmasis

Ir štai scenoje pasirodė skurdžioje šeimoje užaugęs, nė vienos užsienio kalbos nemokantis musulmonas, turintis skara galvą dengiančią žmoną, dvi dukras ir du sūnus, - Recepas Tayyipas Erdoganas. Per dvi pirmąsias savo kadencijas buvęs Stambulo meras padarė tai, kas atrodė neįmanoma: suvienijo valstybę ir visuomenę, suvarė kariškius į kareivines ir ištiesė ranką kurdams.

"Niekam kitam po M.K.Atatiurko nepavyko suvienyti šalies. Tačiau R.T.Erdoganas nepakeitė sistemos. Premjeras pradžioje buvo prieš sistemą, bet kai pats ją užvaldė, kuo puikiausiai joje įsitaisė. R.T.Erdogano pažiūros darosi vis labiau nacionalistinės ir militaristinės", - mano žurnalistas Mehmetas Ali Birandas.

Geriausiai tai įrodė pastarasis žemės drebėjimas Turkijos rytuose. Iš pradžių premjeras atsisakė bet kokios užsienio pagalbos, bet po kelių dienų turėjo pripažinti, kad valdžios institucijos pačios nesusidoros. Nuo tada džiaugsmingai priimami net Izraelio siunčiami gyvenamieji konteineriai.

Konfliktą su kurdais R.T.Erdoganas jau sprendžia kaip jo pirmtakas: įsako rengti karinius antskrydžius prieš maištininkų stovyklas Šiaurės Irake. Apie derybas nėra nė kalbos, tūkstančiai turkų įkalinti dėl tariamų ryšių su nerimaujančiais kurdais. 

"Prieš mėgindamas išspręsti Artimųjų Rytų konfliktą, R.T.Erdoganas turėtų pamėginti įveikti kurdų problemą namie, - įsitikinęs žurnalistas A.Altanas. - Kol jis to nepadarys, gražų Turkijos veidą bjauros didelis randas. Premjerui derėtų būti kuklesniam, tačiau jis, priešingai, elgiasi tarsi Juanas Peronas, tik be Evitos."

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"