TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Recesija atima gerai mokamas darbo vietas

2013 01 29 5:43
Darbo ieško ir aukštos kvalifikacijos žmonės. /AP/Scanpix nuotrauka

Praėjus penkeriems metams nuo recesijos pradžios tampa aišku, kad vidurinė klasė neteko milijonų darbo vietų ir šis skaičius bauginamai didėja. Analitikai įspėja, kad padėtis daug blogesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. 

Milijonai darbo vietų niekada nebus atkurtos ir daugybė jų dar išnyks. Taip teigia darbo rinkos ekspertai. Ir taip nutiks ne tik Kinijos ar kitos sparčiai besivystančios šalies fabrikuose. Etatai prarandami ir paslaugų sektoriuje, kuris šiuo metu sukuria du trečdalius visų darbo vietų.

Skaičiai pribloškia

Kasmet kompiuterius valdanti programinė įranga darosi vis galingesnė bei sumanesnė ir gali perimti darbus, kuriuos anksčiau atliko žmonės. Jau prieš kelis dešimtmečius fantastikos kūrėjai įspėjo, kad mes tapsime savo pačių išradimų aukomis, nes mus pakeis mašinos.

"Prarasti darbai nebesugrįžta. Dar niekada kompiuteriai nedemonstravo tokių sugebėjimų ir galimybių kaip per pastaruosius septynerius metus", - sako Masačusetso technologijos instituto Skaitmeninio verslo centre dirbantis mokslininkas Andrew McAfee.

Pasaulį keičia mašinos, generuojančios ir analizuojančios milžinišką duomenų kiekį. Išmanieji telefonai ir kompiuteriai leidžia žmogui dirbti bet kurioje vietoje, vis geriau panaudojami protingesni bei miklesni kompiuterių valdomi robotai ir vis mažiau personalo reikia jiems prižiūrėti. Nyksta net sekretorių ir kelionių agentų profesijos. "Nėra ekonomikos sektoriaus, kurio tai neliestų. Tunelyje šviesa jau užsidegė ir ji nebeužges", - sako programinę įrangą kuriančios bendrovės vadovas Martinas Fordas.

Jungtinėse Valstijose paskelbti duomenys pribloškė ne tik analitikus. Nuo recesijos pradžios pramonėje, kur vidurinės klasės atstovai per metus uždirbdavo 38-68 tūkst. dolerių, išnyko 7,5 mln. darbo vietų, o naujų buvo sukurta tik 3,5 milijono. 70 proc. jų sudaro prastai mokamas darbas ir tik 29 proc. įdarbintų žmonių gauna gerus atlyginimus.

Dar blogesnė padėtis Europoje. Nuo 2009 metų vidurio euro zonos šalyse pavyko atkurti 4,3 mln. menkai mokamų darbo vietų, o žmonių, kuriems reikia mokėti vidutinį atlyginimą, įdarbinama vis mažiau. Nuo 2008 metų sausio Europoje prarasta 7,6 mln. vidurinės klasės darbo vietų ir ekspertai įspėja, kad šio proceso nebeįmanoma sustabdyti. Tobulėjančios technologijos vis labiau braunasi į mūsų gyvenimą, todėl darbo vietų lieka vis mažiau. Belgijoje esančio Leveno universiteto ekonomistas Maartenas Goosas įspėja, kad netrukus vidurinės klasės užimamos darbo vietos gali nykti dvigubai sparčiau.

Gerai uždirbti galima tik kuriant naujas technologijas, programinę įrangą ir papildomas išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių funkcijas, tačiau ir šiose srityse technologijos panaikina daugiau darbo vietų nei sukuria naujų.

Neišgelbės net diplomas

Mokslininkai mėgino analizuoti, kaip tobulėjančios technologijos veikia gerai mokamas darbo vietas 20 šalių. Jie aiškinosi, kokią įtaką naujovės padarė pramonės augimui per pastaruosius 40 metų, taip pat darbo užmokesčiui, atliekamoms užduotims, darbo vietų praradimui ir ūkio atsigavimui po recesijos. Buvo apklausti ekonomistai, technologai, robotų gamintojai, programinės įrangos kūrėjai ir samdomi darbuotojai - nuo užimančių vadovaujančius postus iki bedarbių. Paaiškėjo, kad daugiau kaip tris dešimtmečius naujos technologijos mažino darbo vietų skaičių gamybos srityje.

Robotai ir kitokia kompiuterių valdoma įranga dirba greičiau ir daro mažiau klaidų nei žmogus. Pastarąjį dešimtmetį tokia tendencija jau matoma ir paslaugų srityje, kur dirba daugiau kaip du trečdaliai visų žmonių. Technologijos atima darbo vietas kontorose, prekybos nekilnojamuoju turtu ir įvairiose vartojimo srityse, nes jos pritaikomos visur, kur tik dirba žmonės. Technologijos keičia darbuotojus didžiulėse korporacijose ir smulkiajame versle, seniai veikiančiose ir ką tik įkurtose įmonėse. Jos veržiasi į mokyklas, koledžus ir universitetus, ligonines bei kitas medicinos įstaigas, pelno nesiekiančias organizacijas ir kariuomenę.

Pirmiausia bedarbiais lieka žmonės, dirbantys mechaninį darbą, nes labai lengva sukurti programą, pildančią įvairias apskaitos formas, tvarkančią buhalterijos dokumentus ir pan. Programinei įrangai vis labiau tobulėjant, reikės ir mažiau vadybininkų bei kontrolierių, t. y. darbo neteks žmonės, kurie mano, kad juos apsaugo universiteto diplomas. Nors agentūros "Standard & Poors" reitinguojamos bendrovės pranešė, kad praėjusiais metais gavo trečdaliu daugiau pelno nei prieš recesiją ir išplėtė savo verslą, tačiau jose šiuo metu yra pusę milijono mažiau (buvo 21,1 mln.) darbo vietų. Tai nulėmė naujos technologijos.

Kuriasi tarsi pats save aptarnaujantis pasaulis, kuriam nebereikia žmogaus. Vienus dėl to apima neviltis, kiti džiaugiasi, kad gali viską kontroliuoti. Ir ši tendencija, žinoma, tik stiprės. Technologijos atims darbo vietas nepaisydamos šalies vedamos politikos ir joje galiojančių įstatymų. Šiek tiek šį procesą gali pristabdyti darbo įstatymai ir profsąjungos, tačiau nė viena valstybė negali uždrausti įmonėms diegti naujų technologijų ir samdyti mažiau žmonių.

Pesimistai ir optimistai

Yra ir neigiančiųjų, kad technologijos atima darbo vietas. Jie aiškina, kad nors nekilnojamojo turto rinkos žlugimas atėmė darbą iš milijonų statybininkų ir statybinių medžiagų pramonės darbininkų, vyriausybės šias darbo vietas galėtų sugrąžinti, jeigu žmonėms būtų atidėtas skolų grąžinimas ir jie galėtų lengviau leisti pinigus. Jiems atkertama, kad darbo vietų jau mažėja Kinijoje, Indijoje ir kitose besivystančiose šalyse, ir jų mažės net ekonomikai įgaunant pagreitį, todėl vidurinė klasė turi būti perkvalifikuota, kad vėl turėtų darbo. Nusiteikusieji optimistiškiau aiškina, kad per šimtmečius buvo sukurta daugiau darbo vietų nei jų sunaikinta, taip nutiks ir šįkart, nors šis procesas bus ilgas ir skausmingas. Todėl pasaulio laukia ilgi vidurinės klasės nedarbo metai, socialiniai neramumai, didėjantis lėšų perskirstymas, gyvenimo lygio kritimas ir sudužusios viltys.

Kai 2009 metais JAV prasidėjo ekonomikos atsigavimas, jis buvo pavadintas "nedarbo atsigavimu", nes darbo vietų ėmė daugėti tik praėjus dar dvejiems metams. Po 1991-2001 metų ekonomikos nuosmukio bedarbių skaičius sumažėjo iki buvusio prieš recesiją per trejus metus, tačiau gerai mokamų darbo vietų atsirado mažiau. Per dabartinę krizę JAV prarasta 50 proc. gerai mokamų darbo etatų ir, kaip teigia agentūros "Moody's" analitikai, iš 3,5 mln. prarastų vidurinės klasės darbo vietų atkurta vos 2 procentai. Ankstesnės recesijos baigdavosi sėkmingiau, paprastai pavykdavo grąžinti 46 proc. darbo vietų ir dar sukurti 30 proc. naujų.

"Visi laukia, kad nedarbas imtų mažėti, bet nemanau, kad jis labai sumažės. Per recesiją bendrovės išmoko dirbti efektyviau ir atgal jos nebegrįš", - atvirai sako JAV kompanijos "Cullman Ala" prezidentas Dwayne'as Rickettas.

Ir Europai nebepavyks atkurti to, kas buvo iki krizės. Šiuo metu 17 euro zonos šalių nedarbo lygis rekordinis - 11,8 procento. Europiečiai taip pat diegia naujas technologijas ir šiuo metu tai daro ypač sparčiai. "Taip, naujos darbo vietos kuriamos, bet jos skiriamos ne vidurinei klasei", - sako belgų ekonomistas M.Goosas.

Toks pat procesas vyksta Japonijoje, visada teikusioje pirmenybę technologijoms, o Brazilijoje ir Kinijoje sukama nuo eksporto prie vidaus vartojimo ekonomikos, todėl naudojama vis daugiau įrenginių. Šiose šalyse gerėjant gyvenimui brangsta ir darbo jėga, o robotai, įdiegti ten, kur anksčiau buvo dirbama rankomis, taip pat brangina ir darbo jėgą.

Naikina ir vartotojai

Nors JAV ir Europos politikai mėgsta aiškinti, jog darbo vietų mažėja todėl, kad jos perkeliamos ten, kur pigesnė darbo jėga, iš tiesų darbo etatai ne tiek perkeliami, kiek paprasčiausiai išnyksta. Ir didžiausias to kaltininkas - silicio slėniai. "Būtų politiškai nekorektiška aiškinti, kad problemą didina tik technologijų laimėjimai. Priešas ne ten", - sako Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas. Bėda ta, kad ne tik darbdaviai, bet ir vartotojai mielai renkasi naujas technologijas, nes taip sutaupo laiko ir pinigų. Jie perka maistą, drabužius bei kitas prekes internetu, renkasi ne pašto paslaugas, o siunčia elektronines žinutes, kreipiasi ne į turizmo agentūrą, o patys išsirenka kelionę, todėl reikia vis mažiau anksčiau juos aptarnavusių žmonių. Atėjus sunkmečiui įmonės, kad išgyventų, ieško naujų technologijų, o kai reikalai ima gerėti, jos jau nebeketina susigrąžinti buvusių darbuotojų.

Liūdnos prognozės

Istoriškai naujos bendrovės ir naujos pramonės šakos buvo naujų darbo vietų inkubatorius. Tačiau šiuo metu ir joms reikia mažiau darbuotojų. Jei per paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį kiekvienas naujas verslas sudarydavo sąlygas vidutiniškai įdarbinti 7,6 žmogaus, tai dabar tik 4,7. Darbdaviui nebereikia klerkų, sekretorių, pagalbininkų administraciniam darbui atlikti. Turėdamas kompiuterį jis pats padaro tai, kam anksčiau samdė personalą. Tad jei anksčiau iš žmonių darbo vietas atėmusios technologijos apskritai duodavo daugiau darbo ir didesnį atlyginimą, dabar to nebėra. M.Fordas sako, kad kompiuterinė įranga jau ima grasinti net gydytojų, teisininkų ir kitų aukštos kvalifikacijos profesionalų darbo vietoms, todėl profesijos, viduriniam sluoksniui garantavusios gerą gyvenimą, gali išnykti per kelerius metus.

AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"