TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Recesijos gniaužtai atsileidžia nenoriai

2010 05 17 0:00
Ispanijos paplūdimiai tušti kaip niekada turistams, ypač iš Didžiosios Britanijos, mieliau liekant namie arba renkantis pigesnį poilsį Turkijoje ar Egipte.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ispanijos vyriausybė suskato veržtis diržus, nors pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad šalis išėjo iš recesijos.

Praėjusią savaitę Europa dar trupučiuką pasistūmėjo galynėdamasi su galima euro krize, kai paaiškėjo, kad po beveik dvejus metus trukusio ūkio nuosmukio recesija Ispanijoje baigėsi. Pirmo šių metų ketvirčio rodikliai parodė 0,1 proc. augimą. Tą pačia dieną Ispanija paskelbė apie priemones, kurios padės sumažinti biudžeto deficitą. Šiame fronte - nieko nauja, dainelė ta pati: didinami mokesčiai ir mažinamos išlaidos. Socialistų premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero paskelbė, kad atlyginimai viešajame sektoriuje bus apkarpyti 5 proc., o nauji darbuotojai į biudžetines įstaigas nebus priimami.

Ispanijos ekonomika yra ketvirta, o biudžeto deficitas - trečias didžiausias Europoje. Jis sudaro 11 proc. bendrojo vidaus produkto. Madridas paskelbė, jog iki 2011 metų nori jį sumažinti iki 4,7 procento.

Baiminamasi, kad Ispanija yra pažeidžiamiausia šalis po Graikijos. Europos Sąjunga (ES) itin stipriai spaudžia taikyti griežtas taupymo priemones, nes jei domino principu po Graikijos bankrutuos ir Ispanija, euras gali neatsilaikyti. Ispanija tiesiog per didelė, kad ją, kaip Graikiją, išpirktų Prancūzija ar Vokietija. Apžvalgininkai šaiposi, kad tuomet nebaigtos statybos Kosta del Sol pakrantėje taptų paskutiniu paminklu mirusiam eurui.

Ūkis šiek tiek pajudėjo

Per pirmus tris šių metų mėnesius visos 16 euro zonos šalių sugebėjo pademonstruoti 0,2 proc. ekonomikos augimą. Visoje 27 narių ES, apimančioje ir tokias didžiules, bet euro zonai nepriklausančias valstybes kaip Lenkija ir Didžioji Britanija, bendras ūkio augimas taip pat buvo 0,2 procento.

Graikija gali guostis bent tuo, kad sustabdė kritimą stačia galva žemyn - pirmąjį ketvirtį jos ekonomika traukėsi 0,8 proc. - tiek pat, kiek ir 2009-ųjų pabaigoje. Atėnai liko patenkinti, nes šis skaičius geresnis nei tikėtasi. Analitikai sako, kad prie to prisidėjo vyriausybės reformos, kuriomis siekiama pažaboti šešėlinę ekonomiką.

Stipriausią ES ekonomiką turinčioje Vokietijoje ūkis taip pat kukliai plėtėsi - 0,2 proc., bet ir tai pranoko prognozes, kad šaliai kapstantis iš giliausios pokario recesijos augimo apskritai nebus. Analitikai sako, jog tai jau atsigavimas, o ne stagnacija.

Pirmąjį ketvirtį šiek tiek paūgėjo ir Portugalijos, kuri yra dar viena silpnoji euro zonos grandis, ūkis - 0,1 procento. Mat vyriausybei pavyko gauti milijardą eurų sėkmingai pardavus valstybės obligacijas.

Vengrija taip pat paskelbė apie recesijos pabaigą jos ekonomikai pastarąjį ketvirtį ūgtelėjus 0,9 procento. Bet kur kas prasčiau sekėsi Prancūzijai, pasiekusiai tik 0,1 proc. augimą, Austrija įstrigo stagnacijoje, o Rumunija vis dar išgyveną recesiją.

Pavojus bankams

Nekilnojamojo turto kainų kritimas ir sustojęs statybų sektorius Ispanijoje sukėlė gilesnę nei kitose euro zonos šalyse recesiją. Nedarbas Ispanijoje - didžiausias ES, jis siekia 20 proc., darbo rinka pavojingai nelanksti. Ispanija patvirtino antikrizinį paketą dar sausio mėnesį, tačiau iki pat dabar mažai kas buvo padaryta. Ispanijos vyriausybė vengė drastiško darbo vietų mažinimo valstybinėse įstaigose ir nekarpė atlyginimų tikėdamasi laimėti iš mokesčių, jų surinkimo ir gamybos didinimo. Dabar akivaizdu, kad to nepakanka. Tiesa, socialistai gali susidurti su žmonių pasipriešinimu, ne menkesniu nei Graikijoje. Kai kur Ispanijoje jau vyko protestai prieš vyriausybės priemones.

Dar vienas ispanų tykantis pavojus - bankai. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neseniai įspėjo šalį, kad jos bankams gali prireikti 22 mlrd. eurų nuostoliams turtui nuvertėjus padengti, jei krizė gilės ir blogų paskolų daugės. Nors krizei prasidėjus Ispanijos bankai ir turėjo daugiau rezervų nei kitose šalyse, TVF rekomendavo kuo greičiau restruktūrizuoti bankų sektorių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"