TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Redakcijos paštas. Ukrainos prezidento P. Porošenkos pusiaukelė

2016 06 13 10:15
Reuters/Scanpix nuotrauka

Birželio 7 dieną suėjo dveji metai, kai palaikomas daugelio Ukrainos žmonių ir Maidano aikštės kovotojų, nuvertusių kleptokratinį Viktoro Janukovyčiaus režimą, Ukrainos prezidentu tapo Petro Porošenka.

Ta proga P. Porošenka surengė grandiozinę spaudos konferenciją, į kurią pakvietė daugiau kaip du šimtus žurnalistų iš visos šalies ir kuri tęsėsi apie dvi su puse valandos. Savo stiliumi ir net dvasia konferencija priminė propagandinius Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinius susitikimus su žurnalistais.

P. Porošenka jau ne vieną dešimtmetį yra Ukrainos politikoje, žino kaip elgtis su žiniasklaida, nevengia populizmo, daug žada ir yra gerai įvaldęs retorikos meną. Jis kažkuo panašus į buvusį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį, kurį paskyrė valdyti Odesos sritį, bet ne miestą, kurio merą renka patys odesiečiai.

Žinodamas, kad bus paklaustas apie savo verslą ir Panamos popierių skandalą, kuriame jis figūravo su keliasdešimt diktatorių bei Islandijos ir Jungtinės karalystės premjerais, P. Porošenka pats paragino vieną iš populiariausių ukrainiečių žurnalistų paklausti apie tai. Su pasitenkinimu ir šypsena veide prezidentas atsakė aptakiai ir nelabai įtikinamai, pabrėždamas, kad jokios korupcijos čia nėra. Tačiau daugiau aštrių klausimų šia tema niekas nebeuždavė.

Prezidentas, kurio populiarumas per dvejus metus itin smuko, kaip ir jo vadovaujamos partijos, gyrė prieš savaitę priimtą Teismų reformą, žadėjo bevizį režimą ukrainiečiams į Europos Sąjungos šalis, jei ne šią vasarą tai rudenį, ir dėl visų bėdų – tiek ekonominių, tiek politinių kaltino buvusį režimą ir Rusiją. Jis žadėjo griežčiau kovoti su korupcija. Vos ne tą pačią dieną buvo suimtas vienos Ukrainos srities administracijos vadovo pavaduotojas ir atlikta krata jo name, kurio rūsiuose buvo aptikta aukso luitų, deimantų ir kitokių gėrybių. Korupcijos mastai Ukrainoje išlieka milžiniški.

Apie tai kalbėjo ir Lietuvos verslininkai, dalyvavę „Lietuvos dienose“ Odesoje bei tarptautiniame verslo forume. Vienas Lietuvos verslininkas skundėsi, kad jo krovinys oligarcho R. Achmetovo nurodymu užlaikomas Odesos jūrų uoste. Kitas antrino, jog bendra Lietuvos-Ukrainos kelių tiesimo įmonė negauna užsakymų, nes pirmenybė teikiama turkams, kurie žino, kam ir kiek duoti dar prieš pradedant darbus, kad laimėtų konkursus.

Aukšti Ukrainos ministerijų pareigūnai lietuvių priekaištus praleido pro ausis, o vienas, matyt, „patyręs“ odesietis tiesiai ir viešai, girdint visiems tarptautinio forumo dalyviams, rėžė, kad „tamsta, matyt, dirbate ne su ta komanda“. Drąsus lietuvis po to kuluaruose kolegoms kalbėjo, kad nors pasielgė drąsiai, bet dabar baiminasi dėl savęs ir savo šeimos.

Kalbant su ukrainiečiais tiek Kijeve, tiek Odesoje, kur karo ženklų visai negirdėti ir nematyti, o miestų centrai prikimšti prabangių markių automobilių, visi atvirai kalbėjo apie nežmonišką korupcijos mastą. Maidano sukilėliai prieš pora metų kalbėjo, kad blogiau nei prie V. Janukovyčiaus būti negali. Tačiau dabar ne vienas teigė, kad korupcija prie P. Porošenkos pralenkė V. Janukovyčiaus valdymą.

Vieno analitinio centro Kijeve įkūrėjas kalbėdamas apie dvejus P. Porošenkos metus teigė, kad „mes tapome klanine valstybe, kurioje kūmiški santykiai svarbesni už talentą, o žmonės toliau skursta“. Ukrainos visuomeninių organizacijų centro vadovas Olegas Rybačukas sakė, kad jis neturėjo iliuzijų dėl P. Porošenkos. Valdymo pradžioje prezidentas žadėjo daugiau galių perduoti parlamentui, o savo galias apriboti. Tačiau iš tikrųjų P. Porošenkai pavyko suteikti sau kur kas daugiau galių, nei jų turėjo V. Janukovyčius. Anot visuomenininko, dabar prezidentas turi paklusnią vyriausybę, ištikimą jam generalinį prokurorą, saugumo struktūras ir didelę įtaką parlamente.

Dalis ukrainiečių mano, kad P. Porošenka elgiasi teisingai, koncentruodamas galias savo rankose. Jie norėtų autoritarinio šalies valdymo ir didesnės tvarkos bei socialinio teisingumo šalyje, oligarchų pažabojimo. Oligarchai, beje, yra šiek tiek pritilę, mažiau ir ne taip tiesmukai kišasi į politiką. Tačiau jų galia išlieka milžiniška. Visa įtakinga žiniasklaida yra jų rankose. Jie iš esmės formuoja Ukrainos visuomenės nuomonę.

Jaučiama sustiprėjusi ukrainiečių tautinė savimonė, karas su Rusija ir Krymo užgrobimas suvienijo Ukrainą. Tai rodo „Lukoil“ degalinių, kurių šalyje buvo apie 240, pavyzdys. Prieš jas buvo imtasi pilietinių akcijų, kai kada ne itin švelnių, kai atvažiavę įsipilti kuro klientai buvo išprašomi jaunimo, cisternos ištepliojamos ir pan. „Lukoil“ Ukrainoje atsidūrė ant bankroto ribos. Tinklas pakeitė savo pavadinimą ir susijungė su austrų degalinių tinklu.

Tautinio ukrainiečių sąmoningumo sustiprėjimas neišstūmė rusų kalbos iš viešojo gyvenimo. Nors visi oficialūs užrašai yra tik ukrainiečių kalba, bet Kijevo ir milijoninės Odesos viešbučiuose bei gatvėse tebevyrauja rusų kalba. Rusakalbiai jaučiasi tokie pat ukrainiečiai kaip ir rusiškai kalbantys žydai, armėnai ar gruzinai, kurių skaičius gerokai padidėjo Odesos srityje, jos gubernatoriumi paskyrus M. Sakaašvilį. Šis, beje, atvyko pasveikinti lietuvių verslo, kultūros ir meno žmonių į garsų Deribasovskaja gatvės skverą, nurodydamas ukrainiečiams sekti lietuvių pavyzdžiu.

Ukrainai netekus Krymo, Odesa tampa dideliu turistiniu traukos centru tiek ukrainiečiams, tiek užsieniečiams, tarp kurių daug žydų, buvusių odesiečių iš Amerikos, su nostalgija grįžta į gimtąjį miestą. Odesoje pilna gerų viešbučių ir vis statomi nauji, skanus maistas, palankios kainos turintiems dolerių arba eurų. Gausu prabangių parduotuvių ir mažai klientų. Panašiai kaip Vilniuje. Tik ten jų kur kas daugiau ir įvairesnių. Netrūksta įvairių pasilinksminimo vietų jaunimui, gatvėse nesutelpa kavinės. Tačiau girtų vietinių nepamatysi.

Į Odesą atskrenda lėktuvai net iš Talino, o šį mėnesį pradės skraidyti Ukrainos oro linijų lėktuvai iš Odesos ir į Vilnių. Iš Kijevo bus galima nuskristi ne tik į Vilnių, bet ir Palangą, kurios garsioji J. Basanavičiaus gatvė gerokai nublanksta prieš „Derebasovskają vulicą“ ir „alaus sodus“ parkuose. Miesto pakraščiai, žinoma, atrodo skurdžiai, o daugelis dar caro laikais statytų ir buvusių įdomios architektūros statinių atrodo apverktinai ir prašosi renovacijos. Nepaisant to, verta aplankyti Ukrainą ir pažinti ją bei jos žmones artimiau. Tuo labiau, kad mus sieja ne tik ši diena, bet ir bendras LDK istorinis bei kultūrinis paveldas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"