TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Referendumas kaitins aistras

2012 01 05 6:00

Latvija paskelbė, kad referendumas dėl rusų kaip valstybinės kalbos pripažinimo vyks vasario 18 dieną.

Referendume bus klausiama, ar pilietis pritaria, kad Latvijos Respublikos Konstitucija būtų pakeista, ir pateikiami du atsakymai: "taip" arba "ne". Kad įsigaliotojų Konstitucijos pataisos, numatančios rusų kalbą kaip valstybinę, reikia, jog teigiamai į klausimą atsakytų ne mažiau kaip pusė rinkėjų, t. y. kiek daugiau nei 770 tūkst. žmonių. Ekspertai iš anksto prognozuoja, kad referendumas nepavyks, nors rusų kalbos aktyvistams ir pasisekė surinkti 187 tūkst. piliečių parašų, kad jis būtų surengtas. Referendumo organizavimas Latvijai atsieis 1,7 mln. latų (apie 3 mln. eurų).

Prieš Kalėdas Latvijos parlamentas atmetė įstatymą dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine, todėl klausimas dėl jo turėjo būti automatiškai skelbiamas referendume. Tuomet 31 opozicinės partijos Santarvės centro narys protestuodamas paliko parlamento salę. Prezidentas Andris Bėrzinis pareiškė neisiąs balsuoti, nes tai "absurdiškas žaidimas".

Sakydamas naujametę kalbą krašto gyventojams jis tvirtino, kad referendumas reiškia "balsavimą prieš Latviją kaip valstybę" ir gali įskelti nesantaikos kibirkštis. Prezidentas pažadėjo, kad jei nutiks taip, jog rusų kalba taps valstybinė, jis atsistatydins. Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis susidariusią situaciją pavadino didžiausia metų nesėkme. Jo valdančioji partija paragino latvius neiti į referendumą.

2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje rusų kalba yra gimtoji trečdaliui žmonių. Daugeliui krašto rusakalbių atrodo, kad jų teisės pažeidžiamos, o latvių etninė dauguma ignoruoja jų poreikius ir naudojasi proga pasididžiuoti atgautu suverenumu. Rusų bendruomenė Latvijoje tampa vis aktyvesnė, juolab kad vis daugiau jos narių įgyja krašto pilietybę ir teisę balsuoti. Per rugsėjį vykusius rinkimus į Saeimą rusakalbiai palaikė jų interesams atstovaujantį susivienijimą Santarvės centrą. Tačiau ši politinė jėga nebuvo pakviesta į naująją vyriausybę, nors Santarvės centras skundėsi etnine diskriminacija. Apie 16 proc. krašto gyventojų nėra Latvijos piliečiai, tarp jų didžioji dalis - Sovietų Sąjungos metais ten apsigyvenę rusai ir jų palikuonys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"