TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Referendumas, kurio mažai kas nori

2011 05 05 0:00
Labiausiai referendumo nori liberalų lyderis N.Cleggas (su žmona Miriam).
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą po 36 metų vyksta visuotinis referendumas. Jame britai turės nuspręsi, ar jie pritaria naujai rinkimų sistemai.

Referendumą inicijavo konservatoriai, dirbantys koalicijoje su liberalais, nors jie patys ir nelinkę pritarti permainoms, kurių nori tik liberalai, todėl pastaruoju metu koalicijoje jaučiama įtampa. Referendumo rezultatai gali pergrupuoti jėgas šalies politinėje scenoje.

Užtat referendumą oficialiai remia opozicinė Leiboristų partija, nors dauguma jos narių jam nelinkusi pritarti. Nepritaria ir 114 Bendruomenių rūmų parlamentarų leiboristų ir beveik 80 proc. Lordų rūmų narių. Taip pat ir buvę Tony Blairo bei Gordono Browno ministrų kabinetų nariai. Tokie garsūs leiboristų politikai kaip Johnas Reidas, Davidas Blunkettas ir Hazelis Blearsas apie jokias permainas nenori nė girdėti. Tačiau naujasis partijos lyderis Edas Milibandas aiškina, kad britų politinei sistemai būtinos permainos ir tikina, kad pakeitus rinkimų sistemą rinkėjų balsai įgaus daug didesnį svorį. Jis mano, kad permainos išeis į gera ir jo vadovaujamai partijai. Tačiau E.Milibandas įnirtingai puldinėja liberalų lyderį Nicką Cleggą, vadindamas jį "taip" stovyklos antireklama.

Renku tave, tave ir tave

Naujoji rinkimų sistema atimtų mandatą iš kandidato, per rinkimus gavusio daugiausia balsų, jei už jį nebalsavo daugiau kaip 50 proc. rinkėjų. Apygardos liktų vienmandatės, tačiau rinkėjai turėtų ne padėti biuletenyje kryželį prie remiamo kandidato pavardės, o sunumeruoti jam labiausiai patinkančius kandidatus. Jei nė vienas iš jų nesurinktų 50 proc. balsų per pirmąjį rinkimų ratą, atkristų tas, už kurį balsavo mažiausiai rinkėjų, o jo balsai atitektų kitiems į kitą turą pateksiantiems kandidatams. Daugiausia jų atitektų tam, kurį rinkėjai pažymėtų antruoju numeriu. Balsavimo procedūra vyktų tiek kartų, kol vienas kandidatas surinktų daugiau kaip 50 proc. rinkėjų balsų. Tokia sistema jau veikia Airijoje.

Liberalai mano, kad tokie pakeitimai jiems padėtų laimėti daugiau mandatų, nes rinkėjai vis rečiau balsuoja už liberalus, nes mano, kad jie vis vien nebus išrinkti, o kad jų balsas nebūtų prarastas, jie atiduoda jį tai partijai, kurios atstovas turi daugiau galimybių būti išrinktas. Tačiau tai nėra priimtina konservatoriams ir leiboristams, kurie mano, kad pakeitus rinkimų sistemą jų partijų atstovų į parlamentą bus išrinkta mažiau.

Už stiprią vyriausybę

Kai kurie analitikai mano, kad ta didžiulė dauguma, kurią savo laiku turėjo T.Blairo partija, dominavusi parlamente tris kadencijas iš eilės, neišėjo į naudą britų demokratijai, nes svarbiausi šaliai nutarimai buvo priimami ne Bendruomenių rūmuose, o mažoje artimų draugų grupėje. Tačiau stiprią vienpartinę vyriausybę labai palaiko ir toriai, jie įsitikinę, kad tik stipri vyriausybė gali efektyviai dirbti, o koalicinis ministrų kabinetas visada bus silpnas ir nestabilus. Konservatoriai taip pat mano, kad siūloma rinkimų sistema pernelyg sudėtinga ir per brangi, o numatyti pakeitimai, jei jiems britai pritars referendumu, gali sukelti nenumatytų ir nepageidaujamų pasekmių, pavyzdžiui, į parlamentą gali būti išrinkti mažų kraštutinių dešiniųjų partijų atstovai.

Savaitraščio "The Mail on Sunday" užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 51 proc. britų nenori naujos balsavimo sistemos, ir tik 33 proc. šalies gyventojų remia pateiktus siūlymus. Be to, didelė rinkėjų dalis mano, kad tik tie 80 mln. svarų, kurie buvo skirti referendumui surengti, - tik į balą išmesti pinigai, nes šiuo metu valstybė turi kur kas svarbesnių uždavinių, nei keisti rinkimų sistemą.

Be to, Jungtinėje Karalystėje nėra referendumų rengimo tradicijos. Pastarasis buvo surengtas 1975 metais, praėjus dvejiems metams po to, kai šalis įsiliejo į Europos ekonominę bendriją. Tačiau nuo tada devynis kartus buvo surengti vietiniai referendumai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"