TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Referendumas Latvijoje: demokratijos apraiška ar brangi beprasmybė?

2007 07 09 0:00
Referendumo šalininkai manė, kad balsavimas buvo gera proga pareikšti nepritarimą premjerui A.Kalvyčiui ir jo vyriausybei.
AFP/Scanpic nuotrauka

Šeštadienį Latvijoje surengtas pirmasis per nepriklausomybę referendumas laikomas neįvykusiu, nes balsavo pernelyg mažai piliečių.

Referendume dėl valstybės saugumo įstatymo pataisų dalyvavo tik 23 proc. Latvijos rinkėjų (arba 337 747) , todėl referendumas laikomas neįvykusiu.

Dėl valstybės saugumo įstatymo pataisų balsavo 95,69 proc., dėl valstybės saugumo įstaigas reglamentuojančio įstatymo - 95,84 proc. dalyvavusiųjų.

Referendumas būtų pripažintas įvykusiu, jei jame būtų dalyvavę ne mažiau kaip pusė dalyvavusiųjų paskutiniuose Seimo rinkimuose, tai yra bent 453 730 rinkėjų.

Centrinė rinkimų komisija paskelbė referendumą gegužės 8-ąją, nes už jį parašais pasisakė 14 proc. (daugiau nei dešimtadalis) rinkėjų, dalyvavusių paskutiniuose Seimo rinkimuose pernai spalį.

Latvių referendumą vieni vadino demokratijos apraiška, kiti - beprasmišku laiko ir pinigų švaistymu.

Pirmas toks referendumas po Latvijos nepriklausomybės atgavimo surengtas kadenciją baigiančiai populiariai prezidentei Vairai Vykei-Freibergai ir premjerui Aigarui Kalvyčiui susiginčijus dėl dviejų svarbių įstatymų nacionalinio saugumo klausimais.

Įstatymų pataisos, dėl kurių, pasak V.Vykės-Freibergos, per daug žmonių žinotų valstybės paslaptis, kiltų NATO sąjungininkų susirūpinimas ir padidėtų didžiųjų verslininkų įtaka, dar iki referendumo buvo atšauktos, tad šiuo požiūriu balsavimas buvo beprasmis. Minėtas pataisas Seimas po ilgų debatų buvo patvirtinęs kovo 1 dieną, tačiau kovo 29 dieną po paskutinio svarstymo parlamentarai priėmė juristų grupės parengtą naują įstatymo dėl valstybės saugumo redakciją, kuria grįžta prie anksčiau galiojusios nepataisytos versijos.

V.Vykė-Freiberga, paskutinę jos, kaip prezidentės, darbo dieną, pabalsavusi referendume kritikavo valdančiosios koalicijos atstovus, kurie sakė nedalyvausią šiame plebiscite. Tai, prezidentės nuomone, rodo, jog jie nieko nepasimokė.

"Šis referendumas neabejotinai yra signalas vyriausybei, Seimui, politikams ir kitiems žmonėms, jog visuomenė gali išsakyti savo nuomonę ne tik per kas ketverius metus rengiamus rinkimus. Įstatymų leidėjai buvo labai užsispyrę norėdami kuo greičiau prastumti šias pataisas", - sakė V.Vykė-Freiberga. Ją antros kadencijos paskutinę dieną balsavimo apylinkėje žmonės pasitiko su gėlėmis.

Tačiau referendumo šalininkai matė plebiscito demokratinį tikslą: užkirsti kelią tolesniems saugumo įstatymų pakeitimams ir leisti A.Kalvyčio vyriausybės kritikams pareikšti savo nepritarimą.

"Dienas Bizness" referendumą vadino "baisiai brangia visuomenės apklausa" - jam surengti reikėjo 2,5 mln. latų (12,3 mln. litų). "Paradoksaliausia, kad šio balsavimo rezultatai visiškai nesvarbūs", - rašė laikraštis ir spėjo, jog tikimybė, kad A.Kalvytis atsistatydintų, jei referendumo rezultatai patvirtintų prezidentės sprendimą atmesti jo įstatymus, maža.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"