TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Referendumų metai: kodėl katalonai pavydi škotams

2014 01 29 6:00
Katalonijos lyderis A.Masas ignoruoja Ispanijos draudimą rengti referendumą. Reuters/Scanpix nuotraukos

Šiais metais du Europos regionai - Katalonija Ispanijoje ir Škotija Jungtinėje Karalystėje - balsuos dėl nepriklausomybės, tačiau sėkmės atveju atsiskyrimo procesas toli gražu nėra aiškus. Net teisės ekspertai nesutaria, ar tapusios nepriklausomomis valstybėmis šios provincijos automatiškai liks Europos Sąjungoje (ES), ar iš naujo turės pradėti stojimo procesą.

Verdant šiems ginčams Katalonijos ir Škotijos separatistai aktyviai rengiasi nepriklausomybės referendumams. Šiame kelyje Škotijai pavyko nuveikti kur kas daugiau nei Katalonijai.

Škotija jau ir dabar yra ganėtinai nepriklausoma. Ji turi savo parlamentą ir vyriausybę, kuri savarankiškai nuo centrinės valdžios tvarko tokius sektorius kaip sveikatos priežiūra, švietimas, aplinkosauga, policija. Bet gynyba, užsienio reikalai ir ekonomikos politika kontroliuojami Londono.

Škotijos nacionalinė partija (SNP) siekia nepriklausomybės jau daug dešimtmečių, nuo pat susikūrimo. Jos lyderis Alexas Salmondas susitarė su britų valdžia dėl referendumo laiko ir klausimo, kuris bus pateiktas balsuoti. Rinkėjai turės atsakyti į klausimą: "Ar Škotija turi būti nepriklausoma valstybė?"

Tiek Jungtinės Karalystės valdžia, tiek prieš Škotijos atsiskyrimą kovojantis judėjimas "Geriau drauge" pareiškė, kad gerbs referendumo rezultatą. Apklausos rodo, kad už Škotijos nepriklausomybę visą laiką pasisako maždaug trečdalis škotų. Pastaruoju metu separatistams pritaria vis daugiau žmonių, bet dar labai daug jų lieka neapsisprendę.

SNP paskelbė daugiau kaip 600 puslapių dokumentą, kurį vadina pačia išsamiausia nepriklausomybės studija. Ten išdėstyta, kokios laukia permainos ir kokią naudą duos nepriklausomybė. Nepriklausoma Škotija žada pasilikti britų svarą, karalienę ir likti ES, bet sukurti savas gynybos pajėgas bei rinkti mokesčius. Škotai mano, jog tasai dokumentas gali labai praversti ir katalonams.

Kokia bus nepriklausoma Katalonija, neaišku, nes jokio panašaus dokumento nėra sudaryta. Tačiau Katalonijoje parama nepriklausomybei kur kas didesnė nei Škotijoje. Už atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisako 52,3 proc. katalonų, o 47,4 proc. to norėtų, net jei Katalonija dėl to nebebūtų ES narė. Bet Ispanijos Konstitucija draudžia regionams rengti referendumus visą valstybę liečiančiais klausimais.

Pavydi britų mentaliteto

Škotijos nacionalistų lyderis A.Salmondas tikisi, kad dokumentas, kuriame išdėstyta, kokia bus nepriklausoma Škotija, padės patraukti žmones.

Atsiskyrimo nuotaikos Katalonijos visuomenėje pastaruoju metu stiprėja. Prieš kelerius metus per nacionalinę Katalonijos dieną Barselonos gatvėse susirinko pusantro milijono nepriklausomybei pritariančių žmonių. Po kurio laiko minint tą pačią dieną pagal Baltijos kelio pavyzdį 1,6 mln. žmonių Katalonijoje sudarė 400 km ilgio gyvąją grandinę.

Katalonijos regioninės vyriausybės vadovas Arturas Masas nesuka sau galvos dėl teisinių vingrybių. Pernai gruodį jis šokiravo Ispanijos valdžią, kai drauge su regioninio parlamento dauguma nusprendė 2014 metų lapkričio 9 dieną surengti referendumą dėl nepriklausomybės. Katalonai turės atsakyti į klausimą: "Ar norite, kad Katalonija būtų valstybė, taip ar ne?"

Ispanijai grūmojant, kad toks referendumas yra neteisėtas ir nebus surengtas, A.Masas atkerta, jog Katalonijai ir Škotijai "pakaks charakterio" eiti savo keliu. A.Masas yra prisipažinęs, kad šiek tiek pavydi škotams. Mat Katalonija norėtų tokio paties susitarimo su Ispanijos institucijomis, kaip kad Škotija sudarė su britų valdžia. "Jeigu didelė dalis tautos prašo referendumo, kaip turi elgtis tikra demokratija? Visi turi sėsti prie stalo, susitarti ir leisti žmonėms balsuoti. Taip elgiasi britai. Norėčiau, kad ir Ispanijos mentalitetas būtų toks pats", - sakė A.Masas.

Regionų indėlis skirtingas

Bet Ispanija nėra Jungtinė Karalystė, o Katalonija nėra Škotija, nors šie du regionai dažnai lyginami. Abu turi panašų gyventojų skaičių (5 mln. Škotijoje ir 7,5 mln. Katalonijoje). Škotija sumoka kiek daugiau nei 8 proc. Jungtinės Karalystės mokesčių (neskaitant iš naftos bei dujų), ir tai proporcinga gyventojų skaičiui. O Katalonija yra turtingiausias ir ekonomiškai stipriausias Ispanijos regionas. Katalonai sumoka apie ketvirtadalį visos šalies mokesčių, jų įnašas į šalies biudžetą pagal gyventojų skaičių yra neproporcingai didelis. Šis neatitikimas labiausiai ir kursto nepriklausomybės nuotaikas.

Katalonijoje, kitaip nei Škotijoje, nepriklausomybės šalininkų skaičius šoktelėjo staiga, nuo nereikšmingos saujelės iki daugumos, todėl atsiskyrimo nuo Ispanijos priešininkai sako, kad tasai pakilimas - tik laikinas atsakas į laikiną ekonomikos krizę ir greitai išgaruos, bet padariniai bus neišvengiami ir ilgalaikiai.

Kad ir kaip būtų, trys ketvirtadaliai katalonų įsitikinę, kad bent jau turi teisę tarti žodį. Nors Ispanija irgi gali daug ko imtis, pavyzdžiui, laikinai atšaukti Katalonijos autonomiją, atimti iš jos kai kurias galias, tačiau daugelis katalonų mano, jog tai tik dar labiau pakurstytų nepriklausomybės siekius.

Dėl šių siekių katalonai sulaukia skirtingos reakcijos. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso aiškiai pasakė, kad atsiskyrusi nuo Ispanijos Katalonija iš naujo turės stoti į ES. Europos Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy pareiškė įsitikinimą, jog Ispanija liks vientisa valstybė. Tos pačios nuomonės laikosi Ispanijos premjeras Mariano Rajoy. Jis ir Škotijai mestelėjo, kad tapusi nepriklausoma ji nustos buvusi ES narė. Tokie perspėjimai gali paveikti neapsisprendusius škotus.

***

Škotijos nepriklausomybės referendumas numatomas 2014 m. rugsėjo 18 d.

Katalonijos nepriklausomybės referendumas numatomas 2014 m. lapkričio 9 d.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"