TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Reformų sutartis: tarp meno ir politikos

2007 11 06 0:00
"Tai ne pypkė", - užrašė R.Magritte'as. Panašiai apie naują Reformų sutartį atsiliepia Europos vadovai: "Tai ne Konstitucija".
LŽ archyvo iliustracija

Žurnale "The Economist" neseniai pasirodė vieno euroskeptiškai nusiteikusio Didžiosios Britanijos žurnalisto straipsnis, kuriame jis kritikuoja Reformų sutartį, primenančią siurrealistinį meno, o ne rimtą politikos kūrinį.

Siurrealizmas labiau tinka menui, o ne politikai. Smagu, kai nutapęs pypkę Rene Magritte'as užrašė: "Ceci n'est pas une pipe" (pranc. - "Tai ne pypkė"). Panašiai pasielgė ir Europos Sąjungos (ES) politikai, spalio 18-ąją prisiminę Europos Konstituciją, kurią 2005 metais atmetė prancūzai ir olandai. Išbraukę seną pavadinimą jie pristatė naują Lisabonos reformų sutartį ir paskelbė: "Ceci n'est pas une Constitution" (pranc. - "Tai ne Konstitucija"). Supraskite - tai nėra Konstitucija, todėl visai nebūtina dėl jos rengti referendumo.

Kai kurių šalių reakcija taip pat dvelkė siurrealizmu: atrodo, jog dėl naujos sutarties labiausiai sunerimo britai euroskeptikai. Įdomiausia, jog tie, kurie kadaise garsiai priešinosi Konstitucijai, dabar tik gūžčiojo pečiais. Praėjus savaitei po šio susitikimo Briuselio atstovai griebėsi gudrybės - jie ėmė įtikinėti kiekvieną, kad Reformų sutartis vis dėlto yra Konstitucija.

Juokinga ir neaiški

Kad ir koks būtų požiūris į Reformų sutartį, ji yra juokinga. Pagal 2001 metų Leikeno deklaraciją Europos Konstitucija turėjo supaprastinti ES teisinę struktūrą, suteikti daugiau galių jos narėms. Svarbiausia - naujas bendras projektas turėjo būti suprantamas ES piliečiams. Bet viskas atsitiko kitaip - sutartis yra neaiški, ir tai laikui bėgant pakenks ES vienybei.

Sutarties neaiškumas nėra atsitiktinis. Kaip pasakytų prancūzai, tai jos "raison d'etre" (prasmė būti). Nesugebėję įtikinti balsuotojų skambiomis frazėmis ir neįprastu atvirumu (originalioje Konstitucijos versijoje rašoma, kad ES įstatymai viršesni už nacionalinius įstatymus), Europos lyderiai grįžo prie ankstesnės strategijos - jie ir parengė ilgiausią naujovių ir pataisų sąrašą, tiksliau, neįskaitomą teisinį tekstą.

Ką ji turi pakeisti?

Europos lyderių tikslas - sukurti ES sutartį, kuri pakeistų ankstesnį susitarimą. Jie sako: nauja sutartis - kitokia, todėl gera. Be to, iki 2009 metų pradžios ją turės ratifikuoti valstybių parlamentai, todėl nereikės varginančių referendumų. Kol kas tik vienintelė Airija turės rengti referendumą.

Tačiau daugybė politikų mano, kad nepaisant visų sutarties pranašumų taip daryti nedera. Airijos premjeras Bertie Ahernas sąžiningai pripažino, kad Reformų sutartį sudaro 90 proc. buvusios Konstitucijos.

Kiti Europos vadovai elgiasi nesąžiningai. Tvirtindami, kad Reformų sutartis - visiškai kitokia, jie neva abejoja dėl referendumo. Iš tikrųjų referendumų nebus tik dėl baimės, kad sutarčiai nepritars Nyderlandų, Didžiosios Britanijos ir galbūt kokių nors kitų šalių piliečiai. Tokiai institucijai kaip ES, kuriai trūksta legitimumo ir atskaitomybės, šitaip teisintis nedera.

Netikę argumentai

Norėdami pateisinti demokratinį melą Europos lyderiai iškelia du prieštaraujančius argumentus. Pirmas skamba maždaug taip: nepaisant visų šių pliurpalų, Lisabonos sutartis savaime yra svarbi išsiplėtusiai Europos Sąjungai. Be jos ES bus galas. Kitas argumentas - sutartis nėra jau tokia svarbi, o bandymas ją iš lėto prastumti leis ES pereiti prie svarbesnių dalykų. Nė vienas iš šių argumentų nėra įtikinamas.

Ne pabaisa

Nors nauja sutartis nutolusi nuo Leikeno svajonės, ji nėra tokia jau pabaisa, kaip ją įsivaizduoja daugelis euroskeptikų. Jokios supervalstybės ji nekuria. Ir tikrai siūlo nemažai naudingų dalykų. Ji atmeta esamą sistemą, kurioje ES valstybės kas pusmetį vadovauja posėdžiams pagal rotacijos principą (dabar tai daro Portugalija, po jos - Slovėnija). Sutartis siūlo suteikti valstybių narių lyderiams teisę išsirinkti vieną atstovą, kuris 5 metus vadovautų ES viršūnių susitikimams. Ji siūlo sutaikyti dvi tarpusavyje besivaržančias stovyklas ir skirti vieną užsienio politikos vadovą. Ji numato paprastesnę balsavimo tvarką ir mažina Europos Komisijos galias.

Daugiau galių centrui

Dabar bandoma supaprastinti atmestą Konstituciją, pateikti ją kaip paprastos vidaus reformų sutarties dalį, kad būtų išvengta Prancūzijos ir Nyderlandų scenarijaus. Bet neteisinga būtų teigti, kad be šių pataisų ES padėtis pablogėjo, juk siūlomų balsavimo tvarkos pakeitimų pasekmės pasijus tik 2017 metais. Be to, į sutartį įtraukta blogiausia Konstitucijos dalis - ilgiausias klaidinančių "gerų ketinimų" ir tariamų socialinių teisių sąrašas. Pagrindinių teisių chartija - tai tik atvira paskata įsikišti ES teisėjams.

Net jei kai kuriose sutartyse daugiau galių buvo numatyta centrui, centras daro toli gražu ne viską, kas jam buvo patikėta. Jei valstybės narės neturės veto teisės mažiausiai 50 sprendimo priėmimo sričių, daugiau galių bus suteikta Briuseliui. Štai ką turėtų pateisinti politikai, užuot išsisukinėję.

Didžiosios Britanijos problema

Atsižvelgdami į tai, kad Lisabonos sutartis - nauja painios Konstitucijos versija, britai siūlo išmesti šį projektą į šiukšliadėžę. Poreikis turėti naują sutartį dar nėra toks didelis, o blogos sutarties britams nereikia.

Ironiška, bet sutarties poveikis bus mažiausiai juntamas Didžiojoje Britanijoje. Jei sutartis bus ratifikuota, ji leis ES kalbėti apie didesnio masto problemas, tokias kaip plėtra, ekonomikos reformos ir santykiai su Rusija.

Tačiau Didžiosios Britanijos vyriausybė savo piliečiams pažadėjo referendumą. Kad ir ką sakytų Gordonas Brownas, britams ši sutartis - tai ta pati Konstitucija. Didžiausias pavojus, kad Jungtinė Karalystė atmes sutartį, kai kitos šalys ją priims, arba neturėdama balso ims svarstyti apie išstojimą iš ES. Todėl britams nevertėtų prarasti savo balso.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"