TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Reikia tarptautinio branduolinio kuro banko

2012 03 15 13:00

Atsižvelgiant į šių dienų geopolitines aplinkybes pasaulyje darosi itin aktuali masinio naikinimo ginklo neplatinimo problema. Kovo pabaigoje Pietų Korėjos sostinėje Seule ją aptars ir 55 valstybių vadovai, siekiantys užkirsti kelią šiai grėsmei.

Pasaulyje yra nemažai šalių, neturinčių branduolinės valstybės statuso, bet siekiančių pasigaminti atominį ginklą. Todėl labai svarbu, kad masinio naikinimo ginklas nepakliūtų teroristams į rankas, nes pasekmės būtų tragiškos visam pasauliui.

Kad nuolatinis branduolinių atsargų didinimas kelia didžiulę grėsmę, suvokta praėjus maždaug dviem dešimtmečiams po pirmo atominio sprogimo. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pasirašyta pirmoji Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis leido kontroliuoti tokio ginklo plitimą ir padėjo užkirsti kelią "neplanuotam" jo panaudojimui. Tačiau dabar, kai atominio ginklo panaudojimo grėsmė akivaizdi, beveik nė viena valstybė nelinkusi savanoriškai atsisakyti savo branduolinio potencialo. Vienos šalys jį stengiasi išlaikyti karinio sulaikymo tikslais, kitos siekia žūtbūt tą ginklą įsigyti.

Šiuo požiūriu Kazachstanas - išskirtinė valstybė. Sugriuvus komunistiniam režimui ji tapo pirmąja ir kol kas vienintele šalimi, visiškai atsisakiusia branduolinio ginklo. O juk prieš 20 metų pirmus nepriklausomo valstybingumo žingsnius žengęs Kazachstanas turėjo trečią pagal dydį branduolinį arsenalą pasaulyje. Jis buvo paveldėtas iš sovietinės imperijos. Tuomet Kazachstano vadovai priėmė istorinį sprendimą ir paskelbė - jų krašte neliks jokio branduolinio ginklo. Nuo tada šalis aktyviai kovoja, kad būtų laikomasi 1996 metų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties, ir siekia supažindinti tarptautinę bendriją su tragiškomis atominio ginklo bandymų pasekmėmis.

Be to, Kazachstanas bene aktyviausiai prisideda prie Globalios iniciatyvos dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais, kurią 2006 metais suformulavo Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovai. Prezidento Nursultano Nazarbajevo iniciatyva 2010-aisiais Kazachstano sostinėje Astanoje vyko Globalios iniciatyvos dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais konferencija, skirta terorizmo finansavimo klausimams, bei pirmasis Įgyvendinimo ir įvertinimo grupės posėdis.

Kazachstanas taip pat pareiškė norą dalyvauti "Didžiojo aštuoneto" Globalios partnerystės dėl masinio naikinimo ginklų neplatinimo programoje. Šios partnerystės kontekste imamasi efektyvių priemonių patikimai saugoti pavojingas branduolines, radiologines, chemines ir biologines medžiagas, mažinti jų atsargas, taip pat užtikrinti eksporto kontrolę, kad medžiagos ir masinio naikinimo ginklo gamybos technologijos nepakliūtų į rankas teroristams ar šalims, kurios nėra įsipareigojusios jų neplatinti.

Beje, tais pačiais 2010 metais Vašingtone per viršūnių susitikimą, skirtą globaliam branduoliniam saugumui, Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas pasiūlė Visuotinės nebranduolinės taikos deklaraciją. Astana įsitikinusi, kad branduolinės ginkluotės draudimas privalo tapti esminiu principu įgyvendinant branduolinio neplatinimo ateities strategiją.

Dar viena svarbi Kazachstano iniciatyva, ypač aktuali naujausių įvykių kontekste, susijusi su siūlymu sukurti nebranduolinę zoną Artimuosiuose Rytuose. Panašios zonos jau yra Pietų Amerikoje, Afrikoje, Ramiojo vandenyno regione, Pietvakarių Azijoje. Jos vienija daugiau kaip 100 šalių.

Iš esmės N.Nazarbajevo pasiūlymas tapo tarptautinės bendrijos nuogąstavimų išraiška. Ne paslaptis, kad kai kurių valstybių siekis įgyvendinti atominės energetikos projektus yra itin atidžiai analizuojamas. Ypač daug nerimo Vakarams kelia Iranas, aktyviai vykdantis urano sodrinimo programą. Pasaulis dar nepamiršo, kuo baigėsi istorija su Iraku, kurio atominės ginkluotės potencialas buvo mitologizuojamas. Nors tuomet reali branduolinė grėsmė buvo išgalvota, "taikias" Irano iniciatyvas vis vien reikia vertinti labai atsargiai.

Atsižvelgdamas į tai Kazachstanas paragino sukurti Tarptautinį branduolinio kuro banką. Jame būtų saugomos mažai sodrinto urano, kurio reikia atominių elektrinių branduoliniam kurui gaminti, atsargos. Kazachstanas pasiūlė tokį banką įkurti jo teritorijoje.

Tarptautinio branduolinio kuro bankas, veikiantis su TATENA vėliava, sudarytų galimybę šalims, kurios neturi pakankamų vidinių išteklių visam branduolinio kuro gamybos ciklui, sėkmingai plėtoti atominę energetiką. Be to, toks bankas leistų užkirsti kelią nekontroliuojamam branduolinių medžiagų ir technologijų plitimui, o tai šiuo metu labai svarbu.

Tarptautinio branduolinio kuro banku galėtų naudotis ir Iranas, Šiaurės Korėja ar kitos vadinamajai blogio ašiai priklausančios valstybės. Jis suteiktų garantiją, kad atominė energetika būtų plėtojama tik taikiais tikslais. Bankas, nesuardydamas komercinės branduolinio kuro rinkos, padėtų įvairioms šalims įgyvendinti taikios energetikos programas, kurios ypač svarbios taip sparčiai brangstant energetiniams ištekliams.

JAV jau palaikė idėją Tarptautinį branduolinio kuro banką įkurti Kazachstano teritorijoje, nes ši valstybė turi tam reikalingą infrastruktūrą. Tai - buvęs Semipalatinsko branduolinių bandymų poligonas ir šalies rytuose esanti bendrovė Ulbino metalurgijos gamykla. Be to, Kazachstanas užima pirmąją vietą pasaulyje pagal urano gavybą ir turi techninių galimybių smarkiai sodrintą uraną paversti silpnai sodrintu.

Kazachstane veikianti teisinė bazė leidžia griežtai kontroliuoti tiek branduolinio kuro, tiek dvejopos paskirties radioaktyviųjų medžiagų eksportą. Be to, valstybė turi daug branduolinio kuro saugojimo patirties. 2010-ųjų lapkritį Kazachstanas kartu su JAV ir TATENA baigė įgyvendinti projektą, susijusį su milžiniško kiekio (jo pakaktų beveik 800 atominių bombų pagaminti) branduolinio kuro gabenimu ir ilgalaikiu saugojimu.

Manoma, galutinis sprendimas dėl Tarptautinio branduolinio kuro banko ir jo vietos bus priimtas jau šį mėnesį Seule, per viršūnių susitikimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"