TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Reikiamas žmogus reikiamu laiku

2011 01 12 0:00
"Tikėjomės blogiausio, o gavome geriausią", - taip apie R.de Wecką rašo Šveicarijos dienraštis "L'Express".
Užsienio spaudos nuotrauka

2010 metų gegužės 18 dieną Roger Francois Philippe'as de Weckas buvo išrinktas Šveicarijos radijo ir televizijos generaliniu direktoriumi, o nuo šių metų sausio 1 dienos pradėjo eiti šias pareigas. Tai laikoma geriausiu pasirinkimu.

Nors Šveicarijoje juokaujama, kad gerai atlikti nacionalinio transliuotojo direktoriaus pareigas gali tik antžmogis, R.de Wecką sveikina kone visi. Jis turi beveik tobulą kvalifikaciją ir yra laikomas tikru Šveicarijos žiniasklaidos korifėjumi.

56-erių R.de Weckas Šveicarijos Sankt Galeno universitete studijavo ekonomiką. Jis turi didelę laisvai samdomo žurnalisto ir korespondento Šveicarijos bei Vokietijos dienraščiuose patirtį. R.de Weckas dirbo Ciuricho korespondentu "Tribune de Geneve" ir "24 heures", ekonomikos redaktoriumi Ciuricho "Die Weltwoche" ir politikos redaktoriumi Hamburgo "Die Zeit", korespondentu Paryžiuje, 1992-1997 metais "Tages-Anzeiger" vyriausiuoju redaktoriumi ir, galiausiai, iki 2000 metų - Hamburgo savaitraščio "Die Zeit" vyriausiuoju redaktoriumi.

R.de Weckas - garsus feljetonistas, publicistas, Šveicarijos, Vokietijos ir Prancūzijos radijo ir televizijos programų vedėjas, komentatorius, o nuo 2004-ųjų dar ir Tarptautinių studijų magistrantūros instituto prezidentas. Jis vienodai puikiai kalba vokiečių ir prancūzų kalbomis, yra Liucernos universiteto garbės daktaras. 2004 metais R.de Weckas buvo apdovanotas Davoso žiniasklaidos premija. 2010-aisiais jam buvo suteiktas Fraiburgo universiteto Filosofijos fakulteto garbės daktaro vardas. Šis išsilavinęs ir talentingas žmogus prieš tai, kol buvo paskirtas į šias atsakingas pareigas, nurodė septynias savo veiklos gaires, kuriomis vadovausis užėmęs Šveicarijos nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus postą. Jis paaiškino, kaip supranta šios visuomeninės tarnybos prasmę ir kokius kelia tikslus.

1. Pozicija

Didžioji dalis žiniasklaidos žmogų laiko vartotoju ir siekia, kad jis jaustųsi patenkintas. Bet demokratijai reikia gerai informuotų piliečių, todėl nacionalinis transliuotojas, sandraugos labui, privalo į juos kreiptis pagarbiai. Visuomeninė tarnyba - tai pozicija.

Suprantama, ir visuomeninės tarnybos įmonė privalo reaguoti į rinkos paklausą, nes dauguma vertingų pasiūlymų nėra pelningi. Reklamos pajamos būtinos, kad nacionalinis transliuotojas galėtų transliuoti programas keturiomis kalbomis, bet neleistina, kad reklama lemtų pasiūlą.

2. Vertybės

Kokios vertybės slypi už šios pasiūlos? Visuomeninės tarnybos pozicija grindžiama švietimo tradicijomis, taigi nuomonių įvairove ir stipresnių argumentų viršenybe, supratimo ir proporcingumo pojūčiu.

Demokratija ir žiniasklaida - informacijos vaikai. Vis dėlto dalis žiniasklaidos atsisako informavimo prioriteto, nes emocijų kurstymas žada daugiau sėkmės nei pastangos informuoti diferencijuotai ir polemizuoti argumentuotai. Dar svarbesnė konstitucinė nacionalinio transliuotojo užduotis - informuoti racionaliai, taip užtikrinant objektyvią polemiką. Nenukrypstamai siekdamas visuotinės kokybės transliuotojas privalo suteikti plačiajai publikai galimybę naudotis kompleksiniais tarpusavio ryšiais, todėl privalo ištikimai laikytis visuomenės švietimo principo.

3. Reikalavimai

Iš to kyla trys reikalavimai: kompetencija - tai koziris, nes nacionalinio transliuotojo užduotis - į polemiką orientuotomis žiniomis bei sprendimų priėmimu plėtoti žinių visuomenę. Transliuotojas privalo atspindėti politinius santykius, bet nedalyvauti poliarizacijos procese dėl pomėgio skandalams. Niekas neturi didesnės šviečiamosios vertės kaip satyra, atskleidžianti žmogiškąją klastos ir absurdiškumo esmę. Šou, grindžiami svečių gabumais, gali teikti malonumą ir būti naudingi. Be to, pramogos yra transliuotojo konstitucinė pareiga! Techninė pažanga (taip pat švietimo pasiekimai) spartėja. 1931 metais ėmė veikti radijas, po to nešiojamieji tranzistoriniai radijo imtuvai, 1953 metais - televizija, 1984-aisiais - teletekstas, paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje - internetas, atsirado skaitmeninių prietaisų įvairovė. Be to, žiniasklaida naudojasi vis kitais būdais, todėl nacionalinis transliuotojas, norėdamas patenkinti mokesčių mokėtojų poreikius ir jų preferencijas, turi investuoti į komunikacijų technologijas ir nuolat atnaujinti savo vertingas technines žinias.

4. Visuomeninė tarnyba ar tarnyba visuomenei?

Nacionalinis transliuotojas - ypatingas darinys. Dėl unikalaus privataus subsidijavimo visuomeninis transliuotojas yra labiau nepriklausomas nuo valstybės nei kiti Europos visuomeninių paslaugų teikėjai. Tuo lengvai galima įsitikinti žvilgtelėjus į kitas šalis. Nepriklausomas nacionalinis transliuotojas yra įsipareigojęs tautai, kuri jį finansuoja, todėl privalo rūpintis plačiajai publikai teikiamų paslaugų kokybe bei siekti, kad jo laidos dažniau domintų ir išskirtinesnių pasiūlymų laukiančią publiką. Be publikos nėra visuomeninės tarnybos ir jokios tarnybos visuomenei.

Vis daugiau žmonių klausosi ir žiūri nacionalinio transliuotojo laidas ne per radiją ar televizorių, bet internetu - naudodami stacionarų ar nešiojamąjį kompiuterį arba ir mobilųjį telefoną. Todėl nacionalinis transliuotojas negali atsilikti ir privalo būti ten, kur ir mokesčių mokėtojai, t. y. skaitmeninėje erdvėje, internete. Šiaip ar taip, kiekvienoje parduotuvėje galima nusipirkti hibridinių televizorių ir analoginės televizijos televizorių priedų, kurie leidžia derinti televizijos žiūrėjimą ir naršymą po internetą. Taip žiūrovams sudaroma galimybė naršyti internete, o naršytojams žiūrėti televizijos laidas.

Vaizdas, garsas ir tekstas, iš dalies, traukiasi į tinklą. Garsas ir judantis vaizdas - šerdinė nacionalinio transliuotojo kompetencija, nors nuo 1984 metų ji jau randama teletekste, nuo 1999-ųjų - internete, o rytoj atsiras ir hibridinėje televizijoje su tekstu. Ko būtų vertos radijo ir televizijos laidos jaunimui, jei jų negalima rasti internete? Todėl vaikams skirto portalo "Zambo" turinys yra "trimedialus" (www.zambo.ch). Norėdamas atlikti savo programinę paskirtį ir pasiekti tikslinę publiką, nacionalinis transliuotojas turi transliuoti, lydėti, tobulinti, paryškinti savo laidas internete, teikti įvadinę ir kontekstinę informaciją, kaip numatoma licencijoje.

Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad solidi institucija, pirmiausia, remiasi savomis jėgomis. Visuomeninių paslaugų tiekėjas akivaizdžiai skiriasi nuo privačių paslaugų tiekėjų.

5. Nauji akcentai

Beveik 1300 litų siekiantis metinis abonentinis mokestis (būtų apie 700 litų, jei Šveicarijoje būtų kalbama tik viena kalba) leidžia ir įpareigoja nacionalinį transliuotoją sudėlioti žurnalistinio aktualumo akcentus. Tai iliustruoja trys pavyzdžiai: valstybinės ir partinės politinės temos yra vienodai kontraversiškos. Suprantama, kad į pelną orientuotas žiniasklaidos valdymas vengia kelis mėnesius trunkančių brangių tyrinėjimų. Tačiau nacionalinis transliuotojas gali sau leisti ir dar daugiau. Neramumų laikais žinios apie mūsų pasaulį ir mūsų kilmę padeda formuoti ateitį, todėl jis gali daugiau dėmesio skirti istorijos ir mokslo temoms.

6. Šveicarų sanglauda

Žiniasklaida formuoja bendrijas, sudaro bendros patirties galimybę. Būdamas nepakeičiamas nacionalinės vienybės stiprintojas nacionalinis transliuotojas įneša indėlį į gyvybiškai svarbią, spalvingą Šveicarijos gyventojų darną. Televizijai ir radijui teikiant daugiau informacijos apie šalies regionus ir tikslingai skatinant juos bendradarbiauti, šis įnašas tik stiprės.

Heterogeniškoje šalyje, kokia yra Šveicarija, bendrus išgyvenimus geriausiai užtikrina sportas. Galbūt neatsitiktinai Šveicarijos nacionalinis transliuotojas rodo gerokai daugiau sporto renginių nei kitų Europos valstybių visuomeninės televizijos. Jis kuria ir kitas erdves, pavyzdžiui, Mx3. Į šį tinklalapį 15,5 tūkst. šveicarų muzikos grupių jau įkėlė savo muzikos, kuri vėliau skambės per keturių šalies regionų radiją. Arba Romandijos (prancūzakalbis Šveicarijos regionas) platforma Notrehistoire.ch, į kurią kiekvienas norintysis gali sudėti istorinius dokumentus, pavyzdžiui, iš savo šeimos archyvo. Tai programos paįvairinimas, lobių skrynia istorikams ir įnašas į nacionalinį paveldą. Tai skaitmeninė visuomeninė tarnyba. Augant Europos informacijos sklaidai ir pasaulinių milžinų, pavyzdžiui, "Apple" (su "Apple" televizija) ir "Google" (su "Google" televizija ir "Youtube") įtakai, nacionalinis transliuotojas ryžtingai užsitikrina nuosavą šveicarišką pasiūlą, kurios reikia iš kelių nedidelių dalių sudarytai valstybei. Šios misijos reikšmė tik didėja.

7. Pasitikinti savimi ir savikritiška

Nacionalinis transliuotojas turi būti atviras konstruktyviai kritikai, pats stengtis koreguoti trūkumus ir pripažinti klaidas. Vis dėlto nepaisant visų jo pranašumų ir trūkumų, mokesčių mokėtojų dauguma žino, ko gali tikėtis iš šios nacionalinės institucijos. Pagal "Credit Suisse" apklausos duomenis radijas ir televizija laikomi vienomis labiausiai pasitikėjimo vertomis institucijomis: 77 proc. šveicarų pasitiki radiju, 76 proc. - televizija, trečiojoje vietoje (72 proc.) - Federalinis teismas.

Nacionalinis transliuotojas turi objektyviai, aktyviai ir pasitikėdamas savimi atstovauti vis svarbesnei visuomeninės tarnybos nuomonei. Jo įtaka dar labiau sustiprės, kai po kelių nepriteklių metų padengs savo nuostolius, kaip numatoma 2011 metų biudžete. Tai bus nelengva. Tačiau įmanoma, jei ekonomika vėl nežlugs.

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"