TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Reklamos blokavimas sukėlė aliarmą "Google"

2013 01 08 6:10
X.Nielas nori, kad "Google" ir kitos paieškos bendrovės dalytųsi pinigais, gaunamais už reklamą. /AFP/Scanpix nuotrauka

Telekomunikacijų verslo atstovas prancūzas Xavier Nielas išgarsėjo visame pasaulyje, kai ėmė klibinti "Google" ir jai artimų bendrovių verslo pamatus. 

Praėjusią savaitę įdiegusi atitinkamą programą X.Nielui priklausanti telekomunikacijų bendrovė "Free", kurios paslaugomis Prancūzijoje naudojasi 5,2 mln. vartotojų, ėmė blokuoti reklamą informaciniuose interneto portaluose. Tai tapo įmanoma, nes bendrovė įdiegė naujosios kartos kompiuterius ir programinę įrangą, taip pat atblokavimo programą.

Naujienų portalas "Numerama" iš karto sukėlė didžiulį triukšmą, jis pareiškė, jog "interneto paslaugų tiekėjai ėmė demonstruoti esantys tokie galingi, kad gali reguliuoti portalų turinį, o tai kelia pavojų demokratijai". "Numerama" aiškino, kad "Free" sudaro keblumų tūkstančiams portalų, kurie pasiekia skaitytoją tik per internetą, ir kad dabar jiems lieka tik du keliai - arba "įsitraukti į katės ir pelės žaidimą su "Free" taip mėginant išvengti reklamos filtravimo arba keisti savo verslo modelį".

"Numeramą" palaikė ir kito naujienų portalo Frequence-sud.fr įkūrėjas Jeanas-Baptiste'as Fontana. Jis teigia, kad "Free" ėmus kovoti su "Google" maži portalai bus priversti trauktis iš rinkos, nes patirs papildomų nuostolių. J.B.Fontana rašo: "Daugybė interneto svetainių, ypač naujienų portalų, turės sudaryti tarsi moralinę sutartį su savo skaitytojais, kuri skelbs: "Jūs gaunate nemokamai vertingos informacijos, nes už jus sumoka reklamos davėjai." Tačiau jeigu skaitytojai ar interneto paslaugų tiekėjai šią sutartį sulaužys, visa sistema žlugs ir taip vėl grįšime prie svarbaus spaudos modelio klausimo - kas turi mokėti už informaciją?"

Kilusi diskusija nepatinka X.Nielui, kuriam priklauso didžioji dalis bendrovės "Iliad" akcijų ir kuri valdo "Free". X.Nielas yra ir vieno didžiausių Prancūzijos dienraščio "Le Monde" bendraturtis, tad jis neketina nusileisti. Praėję metai buvo labai sėkmingi "Iliad". Bendrovė pranešė, kad per pirmuosius tris ketvirčius gavo 819 mlrd. eurų pajamų ir kad 2012-aisiais jos akcijų vertė padidėjo 36 procentais. Matyt, šios sėkmės paakintas X.Nielas ryžosi mesti iššūkį interneto informacinės paieškos gigantams ir pareikalauti už reklamą gautu pelnu pasidalyti su interneto paslaugų teikėjais.

Tai sukėlė didžiulį nerimą tokioms kompanijoms kaip "Google", kurių verslo modelis paremtas tuo, kad vartotojų informacijos poreikis tenkinamas iš už reklamą gautų pajamų. Nors kol kas dėl "Free" mesto iššūkio "Google" savo nuomonės nepareiškė, mažesnių bendrovių, kurių išlikimas rinkoje priklauso nuo skelbiamos reklamos, reakcija buvo labai garsi. "Joks interneto paslaugų teikėjas neturi teisės spręsti, prie ko internautai gali prieiti ir prie ko ne", - iš karto pareiškė Prancūzijos interneto naujienų portalų asociacija "Spill".

O ir reklamos davėjus aiškiai šokiravo "Free" prieš "Google" pradėta ataka, nes tai ženklas, kad prasideda pasaulinio masto mūšis dėl to, kad turės mokėti už informaciją tinkle - žinių ar interneto paslaugų teikėjai. Perrašyti galiojančias taisykles jau buvo mėginama gruodį, kai Dubajuje buvo surengtos Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių susitikimas. Tačiau tai nepavyko, nes Jungtinės Valstijos ir kitos šalys pasipriešino siūlymui, kad informacijos teikėjai turi atiduoti dalį už reklamą gautų pinigų interneto paslaugų teikėjams.

X.Nielas gruodžio susitikimo rezultatų viešai komentuoti nelinkęs. Tačiau šis verslininkas nuolat skundžiasi, kad "Google" turiniui, įskaitant ir smarkiai besiplečiančią "You Tube" vaizdo biblioteką, ima nebepakakti turimos talpos. "Tam tikromis valandomis "Google" serveriai būna perkrauti. Taip atsitinka ir kitoms interneto paieškos svetainėms, bet ypač dažnai "Google", - teigia X.Nielas.

Kilus triukšmui imta aiškinti, kad Prancūzijos įstatymai greičiausiai neprieštarautų susitarimui tarp "Free" ir "Google", nes tai leistų išlyginti informacijos srautus ir pagerinti paslaugos kokybę taip, kad abu varžovai nejaustų jokių nepatogumų. Tačiau visuotinai sutinkama, kad priėjimo prie interneto tiekėjams greičiausiai nebus leista vienašališkai blokuoti informacijos turinio. Be to, ėmus blokuoti reklamą supykę vartotojai gali imti nebepasitikėti savo interneto paslaugų teikėju. Jie gali pasirinkti kitą arba instaliuoti programinę įrangą "Adblock Plus", kuri patenkins jų poreikius.

Tačiau galima suprasti ir bendrovę "Free", kuri yra antra pagal dydį interneto paslaugų teikėja Prancūzijoje po "France Telecom" valdomos "Orange", turinčios 9,7 mln. klientų. Kadangi "Free" siekia vadintis mažų kainų bendrove, smarkiai didėja jos išlaidos dėl vaizdo medžiagos ir muzikos, kurių poreikis tarp vartotojų sparčiai didėja, tiekimo.

Prancūzijos skaitmeninės ekonomikos ir inovacijų ministrė Fleur Pellerin, duodama interviu dienraščiui "Le Figaro", taip pat neslėpė savo simpatijų "Free". "Šiuo metu aktualus tampa klausimas, kaip padalyti gaunamą naudą tarp turinio, ypač vaizdo informacijos, kuriai reikia daug talpos, tiekėjų ir operatorių. Prancūzijoje, o ir visoje Europoje, turime rasti visus tenkinantį būdą, kaip interneto milžinai galėtų integruotis į nacionalinę ekosistemą", - aiškino ministrė ir pridūrė, jog nėra agresyvios reklamos šalininkė. Ji tik nori, kad būtų rastas abi puses tenkinantis sprendimas ir kad nė viena pusė nenukentėtų.

"Google", kuri šiuo metu yra įsitraukusi į delikačias derybas dėl nepasitikėjimo su Europos Sąjunga, aiškiai nelinkusi komentuoti "Free" veiksmų, tačiau ji leidžia tai daryti visiems kitiems. "Goggle" spaudos atstovas Briuselyje Alas Verney patvirtino, jog bendrovė žino, kaip elgiasi ir ko nori "Free", ir kad šiuo metu svarsto, ką reikėtų daryti, tačiau plačiau komentuoti neketinanti.

Žemų kainų bendrovė

X.Nielo internetinio verslo pradžia siekia 9 dešimtmetį, kai Prancūzijoje susikūrė interneto pirmtakas "Minitel". Prieš dešimtmetį šis verslininkas sukrėtė rinką pranešdamas, kad suteiks nebrangų priėjimą prie interneto per laidinį telefoną ir televizorių. Praėjusiais metais "Iliad" įžengė į Prancūzijos mobiliojo telefono rinką ir sutrikdė joje įsitvirtinusių trijų paslaugų teikėjų ramybę pasiūlydamas itin mažas kainas.

"The New York Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"