TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Religijos nuosmukį Vakaruose atsveria Azija

2015 08 03 6:00
Scanpix nuotraukos

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas, birželį vykusioje Slovakijos saugumo  konferencijoje užsipuolęs kraštutinį islamizmą, atkreipė dėmesį, kokį menką vaidmenį britų gyvenime užima religija.  

Beveik per visą Britanijos istoriją daugeliui šios šalies žmonių buvo savaime suprantama, kad Dievo įstatymai turėtų būti aukščiau už tuos, kuriuos sukūrė žmogus – ilgus amžius jie sutiko, kad „religinė doktrina“ yra tinkamas pagrindas „teisinei valstybei“.

Atsiverskime „Magna Carta“ (Didžioji Laisvių Chartija – red.), apie kurią labai daug girdėjome pastaruoju metu. Jos preambulėje Anglijos karalius Jonas Bežemis 1215 metais teigė, jog sutinka su savo valdžios apribojimais „atsižvelgęs į Dievą ir mūsų sielos išganymą, taip pat mūsų protėvių ir įpėdinių bei Dievo garbei ir visos jo šventosios Bažnyčios pažangai“, ir pripažįsta, kad taip elgiasi garbingų tėvų vyskupų patartas.

Taigi šis Vakarų teisės ir laisvės kertinis akmuo aiškiai turėjo religinį pagrindą. Konflikto tarp įstatymų ir religijos idėja yra labai šiuolaikinė.

Anglikonų skaičius Britanijoje kasmet mažėja.

„Nyksta“ anglikonybė

D. Cameronas vadovauja valstybei, kurioje religinis tikėjimas, ypač siejamas su tradicine Bažnyčia, sparčiai nyksta.

Britų žurnalas „The Spectator“ neseniai išspausdino straipsnį apie Britanijos krikščionybei skabančiu „laidotuvių varpus“. Straipsnio autorius katalikas žurnalistas Damianas Thompsonas spėjo, jog „anglikonybė Britanijoje išnyks 2033 metais“.

Jis citavo anksčiau atliktus tyrimus, kurie rodo, kad anglikonų skaičius „sumažėjo nuo 40 proc. gyventojų 1983 metais iki 29 proc. 2004 metais ir 17 proc. – vien praėjusiais metais“.

Romos katalikų skaičiaus mažėjimas Jungtinėje Karalystėje ne toks ryškus - nuo 10 proc. iki 8 proc. gyventojų per tą patį laikotarpį, bet D. Thompsonas priskyrė nuopelną imigracijai.

Buvo manoma, kad JAV apsaugota nuo sekuliarizacijos, tačiau Vašingtone įsikūrusio „Pew“ fondo praėjusį mėnesį paskelbtas tyrimas verčia tuo suabejoti. Jis nustatė, kad amerikiečių, kurie save vadina krikščionimis, sumažėjo nuo 78,4 proc. 2007 metais iki 70,6 proc. - 2014 metais.

Ir nors skaičiai rodo, kad Amerika vis dar yra didžiausia Vakarų pasaulio krikščionių valstybė, tyrimas patvirtino, kad nuosmukis jau tapo tendencija. Taip pat padaroma išvada, kad „ypač ryškiai mažėja jaunimo religingumas“.

Religija atgimsta Azijoje

Tuo metu Kinijoje, regis, vyksta atvirkštinis procesas. Minėtas tyrimas parodė, kad 2010 metais Kinijoje buvo apie 67 mln. krikščionių – tiek jų padaugėjo nuo 1 mln. 1949 metais, kai šalį pradėjo valdyti komunistai.

Sunku patvirtinti, kiek padidėjo krikščionių skaičius Kinijoje, nes daugelis jų vengia prisipažinti priėmę krikščionybę, bet manoma, kad kinų krikščionių skaičius jau pralenkė komunistų partijos narių skaičių

Kai kurios prognozės skelbia, kad iki 2030 metų Kinijoje gyvens daugiausia krikščionių pasaulyje (apie 250 milijonų), tuo metu Anglikonų Bažnyčia, kaip mano „The Spectator“, tuo metu apskritai išnyks.

Krikščionybės augimo priežastys Kinijoje interpretuojamos įvairiai. Vieni mano, kad tapti krikščionimis kinus skatina vidinė Evangelijos galia. Kiti – kad ji užpildo žlugusio tikėjimo komunizmu paliktą tuštumą ar atsveria nedorą valstybės vadovų manipuliavimą kapitalizmu.

Tai stebina, nes nuo 19 amžiaus krikščionybė Kinijos kultūroje asocijavosi su nepageidaujamu užsienio jėgų kišimusi. Krikščionybės atigimas šioje šalyje mažų mažiausiai rodo, kad visuomenė automatiškai netampa pasaulietiškesnė, kai tampa turtingesnė.

Kitur Azijoje religijos įtaka irgi auga, tik ne visada priimtinais būdais.

Indijoje Tarptautinė jogos diena tapo religinės įtampos šaltiniu, nes musulmonai apkaltino vyriausybę kurstant jų nesantaiką su induistais. Tuo tarpu Šri Lankoje ir Birmoje stebimas nematytas netolerancijos ir nacionalistinio budizmo pakilimas.

Didelė ir dažnai pikta religijos galia Artimuosiuose Rytuose yra pernelyg akivaizdi.

D. Cameronas vadovauja valstybei, kurioje tikėjimas, ypač siejamas su tradicine Bažnyčia, sparčiai nyksta.

"Altruistinis blogis"

Tą savaitę, kai D. Cameronas sakė kalbą Slovakijos konferencijoje, buvęs Didžiosios Britanijos vyriausias rabinas Jonathanas Sacksas išleido knygą, kurioje parodė akivaizdų ryšį tarp ekstremizmo, keliančio rūpestį premjerui, ir didėjančios prarajos tarp pasaulietinių Vakarų ir religingojo likusio pasaulio.

Kaip sakė rabinas J. Sacksas, Vakaruose, „sena religijos ir kultūros santuoka baigėsi skyrybomis“. Mūsų visuomenės nepasiūlo aiškių vertybių, kurios patrauktų jaunuolius, ieškančius gyvenimo prasmės, todėl religingai nusiteikęs jaunimas gręžiasi į pasaulį už šalies sienų, kur religija išlieka įtikinama jėga. Labai dažnai, pasak jo, radikaliojo islamo balsas yra „ryškiausias ir aiškiausias balsas, kurio jie klauso“.

Rabinas sukūrė terminą „altruistinis blogis“, kuriuo apibūdino gilaus blogio reiškinį – nusikaltimus, padarytus dėl idealistinių motyvų.

Žinoma, Vakarai vadovaujasi labai stipriomis moralinėmis vertybėmis, bet jos daugiausia tėra „religinės kilmės“. Šios „postreliginės“ vertybės, kaip tolerancija ir demokratija, garantuoja pagarbą kito nuomonei ir jausmams. Tuo metu interneto kurstytojų pamokslininkų, kaip juos vadina D. Cameronas, deklaruojamos religinės vertybės dažnai yra nesutaikomai priešingos pasaulieiškoms britų vertybėms.

Gyvenantiems sekuliarizuotoje Vakarų visuomenėje lengva įsivaizduoti, kad religijos ilgainiui tiesiog išnyks, bet Islamas siūlo kitokį požiūrį.

„Kai išnyks dabartinė žmonių karta, pasaulis bus ne mažiau, o labiau religingas. Religingi žmonės susilaukia daugiau vaikų, pasaulietiški – mažiau... Vien dėl to Žemę ateityje valdys religingieji“, - netikėtą išvadą daro J. Sacksas.

Krikščionių pasiskirstymas pagal regionus

Amerika: 804 milijonai,

Europa: 566 milijonai,

Afrika į pietus nuo Sacharos: 516 milijonų,

Azija ir Ramiojo vandenyno regionas: 285 milijonai,

Artimieji Rytai - Šiaurės Afrika: 13 milijonų.

Parengė Rokas ČERNIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"