TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Religinė pareiga ar kūno sužalojimas?

2012 07 03 5:07

Kai praėjusią savaitę Vokietijos teismas nusprendė, kad jaunų berniukų apipjaustymas dėl religinių papročių prilygsta tyčiniam kūno sužalojimui, žydai ir musulmonai nusprendė kilti į mūšį. Teisinė kova dėl religinio ritualo toli gražu nebaigta. 

Pagal judaizmo tradicijas, apipjaustymo ritualas turi būti atliekamas aštuntą gimimo dieną. Žydai tiki, kad taip užmezgamas ryšys su Dievu. Musulmonams apipjaustymas - taip pat religinė pareiga, kuri turi būti įvykdoma kūdikiams arba jau paaugusiems vaikams. Tuomet ritualas tampa didžiule šeimos švente. 

Tačiau Vokietijos Kelno teismas nusprendė, kad odos raukšlės pašalinimas nuo vyriško lyties organo yra tyčinis kūno sužalojimas, neatitinkantis šalies įstatymų. Praėjusią savaitę tuo kaltinamas gydytojas buvo išteisintas, bet tik dėl to, kad teisinė situacija dar iki galo neišspręsta. Byla pasiekė teismą, kai tėvai sutiko apipjaustyti keturmetį sūnų. Ritualas buvo atliktas netinkamai - smarkiai kraujuojantis berniukas pateko į ligoninę.

Vokietijos Konstitucijoje įtvirtinta religinė laisvė ir teisė praktikuoti savo tikėjimą. Tačiau šios teisės nebegalioja, jei susikerta su kitomis konstitucinėmis teisėmis, pavyzdžiui, teise į fizinį integralumą. Ir apipjaustymas ją, be abejo, pažeidžia. Suaugęs žmogus gali savanoriškai sutikti su šiuo ritualu, bet vaiko niekas neklausia. Tad didžiausias galvosūkis - ar religiniai motyvai ir tėvų sutikimas įteisina apipjaustymą?

Pasau universiteto teisės profesorius Holmas Putzke tvirtina, kad ne. Jo neįtikina argumentas, esą apipjaustymas daromas "vaiko gerovei", nes tuomet jis priimamas į religinę bendruomenę. H.Putzke manymu, senoviniai religiniai papročiai ir kultūrinės tradicijos turėtų atitikti šiuolaikinę teisę. Profesorius siūlo apipjaustymą atlikti tuomet, kai žmogaus jau pakankamai suaugęs, kad pats galėtų apsispręsti. Praėjusios savaitės Kelno teismo sprendimą jis pavadino "novatorišku ir drąsiu".

Tačiau profesorius iš Miunsterio universiteto Bijanas Fatehas Moghadamas tvirtina, jog apipjaustymas yra gana paprasta procedūra, nesukelianti jokios didesnės rizikos, o nauda sveikatai esą akivaizdi. Todėl, jo nuomone, tėvai, sutikdami su ritualu, savo globėjų teise nepiktnaudžiauja.

Kelno teisme nagrinėtoje byloje gydytojas buvo išteisintas, nes, kaip teigiama, negalėjo numanyti pažeidęs Vokietijos įstatymus. Be to, vaiko tėvai buvo davę sutikimą. "Manau, Kelno teismo sprendimas pasės nerimą ir abejones tarp tėvų ir urologijos klinikų medikų, kurie siūlo apipjaustymo paslaugas", - įvertino B.Fatehas Moghadamas.

Kelno teismo sprendimas jokiu būdu nedraudžia apipjaustymo, nors ateityje, tikėtina, kiti teismai gali atsižvelgti į šios bylos baigtį. Vis dėlto galutinę nutartį tuo klausimu gali priimti tik du teismai - Federalinis teisingumo ir Federalinis konstitucinis.

Beje, mergaičių apipjaustymas Vokietijoje yra draudžiamas ir laikomas sunkiu kūno sužalojimu.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik kas trečias berniukas iki 15 metų yra apipjaustytas. Vokietijoje šis ritualas kasmet atliekamas tūkstančiams berniukų, daugiausia iš žydų ir musulmonų bendruomenių. 80 mln. gyventojų turinčioje šalyje gyvena 4 mln. musulmonų ir per 100 tūkst. žydų. 2007-aisiais atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Vokietijoje 10,9 proc. berniukų iki 17 metų yra apipjaustyti.

Europoje šis ritualas dažniausiai atliekamas iš religinės pareigos, o Jungtinėse Valstijose - higienos sumetimais. Čia apipjaustyti yra maždaug 55 proc. amerikiečių.

"Deutsche Welle", BBC

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"