TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Religiniams simboliams viešumoje - ne vieta

2013 11 21 6:00
Prieš draudimą nusiteikę Kvebeko gyventojai ragina nepamiršti tolerancijos ir įvairovės. aljazeera.com nuotrauka

Kvebeko vyriausybė parengė įstatymo, vadinamo Sekuliarizmo chartija, projektą. Juo iš prancūziškos Kanados provincijos viešosios erdvės siekiama pašalinti bet kokius religinius simbolius. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės tarnautojams bus uždrausta vilkėti drabužius ar nešioti simbolius, kurie „atvirai demonstruoja religinę priklausomybę“: jarmulkas, turbanus, „didesnius už vidutinius“ kryžius, musulmoniškas skaras ir kitus atributus.

Projekte rašoma, kad valstybinės institucijos turi "likti neutralios religijos klausimais ir atspindėti valstybės pasaulietiškumą". Šios taisyklės būtų taikomos valdininkams, mokytojams, gydytojams, darželių auklėtojams ir kitiems tarnautojams. Nors draudimas įsigalios tik praėjus metams, kai projektas virs įstatymu (kai kuriais atvejais bus taikomas net 5 metų pereinamasis laikotarpis), naujiems valstybės institucijų darbuotojams šių reikalavimų teks laikytis iškart įsidarbinus.

Kad projektas taptų įstatymu, vyriausybė dar turi užsitikrinti opozicinių partijų paramą. Kol kas jos nepritaria naujam reglamentavimui, o gal tik laukia kitų metų rinkimų, per kuriuos tikisi užsitikrinti daugumą.

Provincija susiskaldžiusi

„Québec Inclusif“ grupės, pasisakančios prieš šį vyriausybės siūlymą, pirmininkas teigia: "Religijos laisvė Kvebeke, Šiaurės Amerikoje, apima ir teisę dėvėti tai, kas atskleidžia asmens religinius įsitikinimus." Jo nuomone, vyriausybės palaikomas draudimas tarsi sako, kad ši laisvė nėra svarbi, tad ją panaikinus kyla grėsmė kitoms pamatinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. Esą naujasis įstatymas taip pat sudarytų sąlygas diskriminuoti gyventojus dėl jų religinių pažiūrų.

Peticiją prieš Sekuliarizmo chartiją jau pasirašė 27,5 tūkst. žmonių.

Tačiau ne visi nepritaria naujajam teisės aktui. Kvebeko pasaulietinio judėjimo nariai mano, kad įstatymo projektu bus pažabota dešimtmečius be galo stipri buvusi Katalikų bažnyčios įtaka Kvebeko gyventojams. Be to, naujasis įstatymas nepažeistų teisės praktikuoti religiją. Anot jų, chartija saugo nuo „grėsmės“, kad religija vėl įsiskverbs į valstybės reikalus, todėl parama naujajam reguliavimui vis didėja. "Sekuliarizmas reiškia taiką, harmoniją ir darnią visuomenę. Jis užtikrina, kad visi piliečiai būtų laikomi lygiais", - tvirtina vienas judėjimo atstovų.

Pranešama, jog 2010 metais peticiją už sekuliarizmo įtvirtinimą Kvebeke pasirašė daugiau kaip 53,8 tūkst. žmonių.

Vyriausybė gina šį teisės aktą. Įstatymo projektą pateikusio ministro Bernardo Drainville'io žodžiais, apklausa vyriausybės tinklalapyje parodė, kad 47 proc. Kvebeko gyventojų visiškai palaiko chartiją, o dar 21 proc. teigia, jog pasisakytų už pokyčius, jeigu jie būtų nuosaikesni.

Prieš kelis dešimtmečius Katalikų bažnyčia Kvebeko visuomenei darė labai didelę įtaką. Bažnyčia valdė švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų teikimo sritis. 1958-aisiais 85 proc. provincijos gyventojų laikė save katalikais ir kiekvieną sekmadienį 88 proc. jų ėjo į mišias.

Nuo 1960 metų provincijos valdžia pradėjo kontroliuoti daugumą socialinių paslaugų. Kvebeko prancūzakalbių, kurie anksčiau buvo diskriminuojami darbo rinkoje ir ilgus dešimtmečius uždirbdavo mažiau nei angliškai kalbantys gyventojai, ekonominė padėtis tapo kur kas geresnė.

Grėsmė neįrodyta

Vyriausybė lygina chartiją su Kvebeko kalbos įstatymais. 1977 metais buvo priimta Prancūzų kalbos chartija, oficialiai įtvirtinusi prancūzų kalbą kaip vienintelę valstybinę kalbą. Tuo metu oponentai aiškino, kad toks reglamentavimas diskriminuoja angliškai kalbančius provincijos gyventojus. Kai šis įstatymas įsigaliojo, maždaug 100 tūkst. anglakalbių išvyko iš Kvebeko. Nors vėliau kai kurias jo sąlygas teismai pripažino kaip pažeidžiančias žmogaus teises, bendras teisės akto tikslas – apsaugoti prancūzų kalbą nuo anglų kalbos dominavimo Kanadoje – buvo laikomas priimtinu.

Tačiau, pasak Hugo Cyro, teisės mokslų profesoriaus Kvebeko universitete, negalima lyginti Sekuliarizmo chartijos su kalbos įstatymais, nes Kvebeke nejaučiama jokios realios grėsmės pasaulietinėms vertybėms. Jo manymu, yra kita didelė problema - chartija neturės vienodos įtakos visiems Kvebeko gyventojams. „Jei esate sikas, religija jus įpareigoja nešioti tam tikrus simbolius. Sikų tikėjimo žmones šis įstatymas paveiks visai kitaip nei katalikus", - sako H.Cyras.

Danielis Salée, politologijos profesorius Monrealio universitete, įsitikinęs, kad diskusija Kvebeke nėra išskirtinė, esą tai toks pat ginčas, koks vyksta daugelyje Vakarų šalių, įskaitant Prancūziją, Didžiąją Britaniją ir JAV, - apie emigraciją. "Tai ne skirtingų vertybių klausimas. Tai klausimas, kaip įtvirtinti kultūrinį ir moralinį Vakarų civilizacijos pranašumą“, - pabrėžia D.Salée.

alzejeera.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"