TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rengiasi naujam plataus masto puolimui

2014 11 06 6:00
Donecko separatistai su ginklais saugojo teatrą, kuriame vyko jų naujai išrinkto lyderio Aleksandro Zacharčenkos inauguracija. AFP/Scanpix nuotrauka

Šiomis dienomis Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje viešai skelbia ketinimus išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas. Be Rusijos pagalbos jie to padaryti negali. Kariniai ekspertai teigia, kad Rusija rengiasi užbaigti tai, ko jai nepavyko padaryti per pirmąjį įsiveržimą. Vladimiras Putinas telkia jėgas naujai invazijai, kurios tikslas - tvirtai kontroliuoti trečdalį Ukrainos teritorijos.

Separatistų lyderiai Rytų Ukrainoje intensyviai persigrupuoja neslėpdami savo užmačių - jie rengiasi naujam puolimui, kad atsiimtų Ukrainos armijos išlaisvintas teritorijas ir užimtų naujas, kurių nepavyko užimti per puolimą, Vladimiro Putino pradėtą pirmojo derybų rato Minske išvakarėse. Kaip tik tuo metu, kai Rusijos prezidentas atvyko į Baltarusijos sostinę siekti taikos, Rusijos reguliarioji armija be atpažinimo ženklų jau riedėjo per sieną į Ukrainą.

Kad ir kokia nusilpusi ir nepatikima yra Ukrainos armija, rugpjūtį ji bemaž sutriuškino separatistus, šie jau rengėsi masiškai bėgti į Rusiją ir be jos karinio įsikišimo neturėjo jokių galimybių atsilaikyti. Kovos išsekino ir Rusiją. Prieš kurį laiką, kaip pranešė Kijevas, didžioji dalis Rusijos dalinių iš Ukrainos pasitraukė. Tačiau dabar, po įvykusių separatistinių rinkimų Luhanske ir Donecke, visos šalys persigrupuoja iš naujo. Ukrainos kariniai ekspertai praneša, kad Rusija telkia naujas pajėgas prie Rytų Ukrainos ir aprūpina separatistus sunkiąja ginkluote. Viskas tiekiama separatistams iš Rusijos.

Separatistai skelbia kuriantys profesionalią armiją, nes tai - valstybingumo simbolis ir priemonė ginti sienas. Vadinamosios Luhansko respublikos vadai verbuoja kovotojus siūlydami 4400 grivinų algą per mėnesį (maždaug 850 litų) eiliniam ir iki 5800 grivinų karininkui, be to, veltui uniformą, ginkluotę ir maistą, jei šie pasirašo kontraktą metams. Tai maždaug 50 proc. daugiau, negu gauna žemiausio rango Ukrainos kariškiai.

P. Porošenka telkia gynybą

Karo veiksmams rengiasi ir prezidentas Petro Porošenka. Jis davė įsakymą Ukrainos pajėgoms sustiprinti ypač pažeidžiamų pramoninių miestų, tokių kaip Mariupolis, kurio separatistai ir Rusijos kariuomenė taip ir nesugebėjo paimti, bei Charkovas, gynybą. P. Porošenka pasiuntė kelis naujai sudarytus dalinius ginti vyriausybės kontroliuojamų teritorijų ir neleisti separatistams veržtis Mariupolio, Berdiansko, Charkovo, šiaurės Luhansko, Dnepropetrovsko kryptimis.

Separatistams ir Rusijai gyvybiškai svarbu nutiesti sausumos kelią nuo Rusijos iki aneksuoto Krymo, nes tik tai leis palaikyti separatistus ir visiškai atkirstą Krymą, su kuriuo susisiekimas yra tik per Kerčės sąsiaurį. Tas ruožas sujungtų Rusiją ir su Padniestre, dar viena pasiskelbusia respublika, atskilusia nuo Moldovos ir tapusia dar labiau izoliuota nuo to laiko, kai kilo krizė Ukrainoje. Jeigu V. Putinui nepavyks to padaryti, tai reikš jo pralaimėjimą, todėl jis sieks visiškos Rusijos kontrolės šiose teritorijose.

Po separatistų surengtų rinkimų P. Porošenka atėmė iš Luhansko ir Donecko ypatingąjį statusą, kuris numatė didesnę autonomiją šiems regionams. Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pripažino, kad Ukrainos pajėgos negalėjo sutrukdyti neteisėtam balsavimui, nes tai būtų lėmę labai daug aukų tarp taikių gyventojų. Kijevas laiko rinkimus neteisėtais, nes jie turėjo vykti pagal Ukrainos įstatymus.

Taip pat priimtas sprendimas atskirti Donecko ir Luhansko sritis nuo Ukrainos biudžeto. Premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, jog Kijevas niekada neskirs jokių lėšų sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms šalies rytuose, nes vyriausybė atsisako „finansuoti teroristus“, bet tieks separatistiniams regionams elektrą ir dujas, kad nenukentėtų paprasti žmonės. Vyriausybės manymu, separatistai turi būti palikti gyventi iš savo išteklių.

Kyla V. Putino siena

Šios savaitės pradžioje NATO pajėgų Europoje vadas, JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as pareiškė, kad Rusija tebelaiko Rytų Ukrainoje nuo 250 iki 300 savo pajėgų, kurios moko ir ginkluoja separatistus. Taip pat prie sienos parengtos veikti kelios batalionų grupės, bet tikslų skaičių nustatyti sunku.

Aukštas NATO generolas taip pat pabrėžė, kad Rusijos siena su Rytų Ukraina tapo visiškai pralaidi, o vidinė siena, dalijanti Ukrainą, atvirkščiai - stiprėja. Visų dėmesys nukreiptas ne į tarptautinę sieną, o į demarkacijos liniją, skiriančią prorusiškus kovotojus ir Ukrainos pajėgas. "Mes turime tarptautinę sieną. Tai yra siena tarp Rusijos ir Ukrainos. Būtent šią sieną turime siekti uždaryti ir stiprinti", - sakė Ph. Breedlove'as.

Siekdama sustiprinti būtent šią visiškai kiaurą tarptautinę sieną Ukraina dar vasarą pradėjo tiesti 60 kilometrų ilgio dvigubos apsauginės tvoros ruožą. Buvo skelbiama, kad sienos statyba Ukrainai gali atsieiti 4 mlrd. dolerių. Sieną tiesti pavedė prezidentas P. Porošenka, ir ji turi neleisti priešams patekti į Ukrainos teritoriją, apsaugoti Ukrainą nuo V. Putino. Visa Rusijos ir Ukrainos siena driekiasi beveik 2 tūkst. kilometrų. Didelis klausimas, ar statoma tvora - 2 metrų aukščio metalinis tinklas, laikomas atraminių stulpų, su spygliuota viela ant viršaus - gali apsaugoti Ukrainą nuo Rusijos tankų, raketų arba aviacijos, tačiau Rusijai ji nepatiko, iš Maskvos atskriejo kaltinimų, kad Ukraina "ir vėl vykdo agresyvią politiką, nori kaip lageryje spygliuota viela atitverti savo piliečius".

Gali būti, kad tuo metu V. Putinas jau tiesia visai kitą sieną - kuri padalys Rytų ir Vakarų Ukrainą bei taps nauja geležine uždanga Europoje. Dar neaišku, kaip ji atrodys - ar tai irgi bus spygliuotos vielos tvora, neaišku ir kas ją pastatys - gal prorusiški separatistai, o gal ir pats Kijevas.

Tačiau jei toji siena atsiras, Kijevui neliks nieko kita, kaip tik su tuo susitaikyti. Galbūt tai net leistų nutraukti karo veiksmus ir susitelkti į reformas, kurių žūtbūt reikia. Ir laukti, kol V. Putinas praras valdžią. Tuomet jo siena grius, kaip prieš 25 metus sugriuvo ir Berlyno siena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"