TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rengs naują taikos planą

2015 02 07 8:47
Angela Merkel, Vladimiras Putinas ir Francois Hollande'as Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį per derybas vėlai vakare sutarė rengti planą, kaip nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, kai šalies rytuose separatistų kovotojai tęsia mirtiną puolimą, pranešė šeštadienį pareigūnai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas sakė, kad ilgiau kaip keturias valandas trukusios derybos baigėsi jau šeštadienį ir kad lyderiai sutarė, jog bus rengiamas planas, kuriame būsią ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlymų.

Jokių šio plano detalių neatskleista, bet Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams, kad derybos buvusios „turiningos ir konstruktyvios“ ir pridūrė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as po jų išvyko be spaudos konferencijos.

Pasak D.Peskovo, ryšys tarp lyderių bus toliau palaikomas, ir derybų rezultatai būsią galutinai suderinti telefonu vadinamuoju „Normandijos formatu“.

„Dirbama rengiant galimo bendro dokumento apie Minsko susitarimų įgyvendinimą tekstą“, – pažymėjo D.Peskovas.

Vienas prancūzų pareigūnas taip pat pavadino derybas „konstruktyviomis ir realiomis“, ir sakė, jog dirbama dėl dokumento, kuriuo bus siekiama įgyvendinti rugsėjį sutartas paliaubas.

V.Putinas, A.Merkel ir F.Hollande'as, kurie po susitikimo į žiniasklaidos atstovus nesikreipė, dedamas pastangas sekmadienį telefonu turi aptarti su Ukrainos prezidentu P.Porošenka.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderių derybos su V.Putinu buvo laikomos bandymu neleisti jau 10 mėnesių trunkančiam konfliktui Rytų Ukrainoje tapti nevaldomam, Vašingtonui svarstant, ar tiekti ginklus Kijevui.

Šis A.Merkel vizitas Maskvoje buvo pirmas nuo Ukrainos krizės pradžios, o F.Hollande'as į Rusijos sostinę buvo trumpam užsukęs gruodžio mėnesį.

Prieš derybas A.Merkel neteikė daug vilčių dėl greito kovų, kurios nuo balandžio pareikalavo daugiau kaip 5,3 tūkst. gyvybių, nutraukimo.

Tačiau ji pridūrė: „Turime padaryti galą šioms skerdynėms ir įgyvendinti Minsko susitarimus“.

A.Merkel ir F.Hollande'as iš pradžių ketvirtadienį nuvyko į Kijevą diskusijoms; tuo metu Ukrainos sostinėje lankėsi ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Šeštadienį per saugumo konferenciją Miunchene J.Kerry turi susitikti su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu – šia aukšto lygio diplomatija bus siekiama išspręsti didžiausią krizę tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo pabaigos.

Penktadienį JAV viceprezidentas Joe Bidenas sakė, kad Ukraina kovoja dėl išlikimo, susidūrusi su didėjančiu Rusijos kariniu dalyvavimu.

„Mes, JAV ir Europa kaip visuma, šiuo metu turime stovėti su Ukraina, – Briuselyje sakė J.Bidenas. – Rusijai negalima leisti perbraižyti Europos žemėlapio“.

„Prezidentas Putinas toliau ragina (siekti) naujų taikos planų, jo pajėgoms riedant per Ukrainos kaimus, ir jis visiškai ignoruoja kiekvieną susitarimą, kurį jo šalis yra pasirašiusi praeityje“, – pridūrė J.Bidenas.

Vakarai ir Kijevas kaltina Kremlių karių ir modernius ginklų siuntimu per sieną į Ukrainą, jos separatistams. Maskva tvirtina, kad nedalyvauja konflikte.

Stebėtojai perspėjo, kad, jei Jungtinės Valstijos įsitrauks karinėmis priemonėmis, šis regioninis konfliktas gali pasiekti naują, pavojingą stadiją ir tapti karu svetimomis rankomis tarp Rusijos ir Vakarų.

Vakarai jau taiko Rusijai griežtas sankcijas dėl jos numanomų veiksmų Ukrainoje, ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai ketvirtadienį sakė, kad Bendrija į savo „juodąjį sąrašą“ įtrauks daugiau Rusijos piliečių.

Jau esamos sankcijos, drauge su krintančiomis naftos kainomis, sudavė smūgį Rusijos ekonomikai, bet neprivertė V.Putino pakeisti kurso dėl Ukrainos.

Prieš derybas F.Hollande'as sakė, kad ugnies nutraukimas turėtų būti „pirmas žingsnis“ kelyje į visapusišką išsprendimą. J.Kerry išreiškė paramą tam, ką pavadino „naudingu“ prancūzų ir vokiečių planu.

„Prezidentas Putinas gali padaryti sprendimus, kurie galėtų užbaigti šį karą“, – sakė jis.

Separatistai ir Ukrainos pajėgos penktadienį susitarė kelioms valandoms nutraukti ugnį aplink Debalcevės miestą, kad civiliai gyventojai galėtų išvykti, sakė abi konflikto šalys.

AFP žurnalistas Debalcevėje sakė, kad maždaug 25 miesto autobusai, kuriuos atsiuntė ir separatistai, ir Kijevo vyriausybė, išvažiavo iš šio apgriauto miesto, tačiau tik vienas separatistų autobusas buvo pilnas civilių gyventojų.

Tolumoje girdėjosi atsitiktinis šaudymas iš artilerijos pabūklų, bet apšaudymas iš minosvaidžių pačiame mieste po kelias dienas trukusių įnirtingų kovų liovėsi.

Pastarosiomis savaitėmis Rytų Ukrainoje žuvo šimtai civilių gyventojų. Kovos suintensyvėjo separatistams ignoravus ankstesnį paliaubų susitarimą ir įsiveržus į vyriausybės teritoriją.

Penktadienį žuvo vienas civilis gyventojas ir du kariai, dar 25 buvo sužeisti per pastarųjų 24 valandų kovas, sakė vyriausybės pareigūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"