TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Respublikonus kontroliuoja ekstremistai

2010 04 13 0:00
Respublikonų retorika ima peržengti visas ribas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prisipažįstu, man buvo smagu stebėti, kaip dešinieji pradėjo šėlti, kai sveikatos reforma pagaliau tapo įstatymu.

Bet po kelių dienų viskas nebeatrodė jau taip smagu, ne tik dėl vandalizmo bangos, nutaikytos į demokratinės šalies įstatymų leidėjus. Jei tau rūpi Amerikos ateitis, negali būti laimingas matydamas, kad ekstremistai ima visiškai kontroliuoti vieną iš mūsų dviejų didžiųjų politinių partijų.

Tiesa, buvo smagu žiūrėti, kaip Kalifornijos respublikonas Devinas Nunesas įspėjo, kad priimant sveikatos reformą demokratai "galų gale užvers savo socialistinės utopijos kertinį akmenį ant Amerikos piliečių nugarų". Po velnių, tai skamba nepatogiai. Be to, buvo juokinga stebėti besigūžiantį Mittą Romney, bandantį atsiriboti nuo plano, kuris, kaip jis pats puikiai žino, yra beveik identiškas jo prastumtai reformai, jam būnant Masačusetso valstijos gubernatoriumi. Smagu buvo klausytis jį sakant, kad reformos priėmimas - tai "nesąžiningas piktnaudžiavimas valdžia", "istorinis įstatymų leidimo proceso užgrobimas", turbūt dėl to, kad jis pamiršo, jog balsavimo rezultatą nulėmė dominuojanti dauguma.

Kito respublikono kalbos pagrindinė mintis buvo ta, kad demokratai neturėjo jokios teisės priimti įstatymo projektą, nes buvo didžiulis visuomenės nepritarimas. Tačiau Konstitucijoje nesakoma, kad viešoji nuomonė yra aukščiau išrinktų atstovų pareigos priimti sprendimus pagal tai, ką jie suvokia esant gerai. Bet kokiu atveju viešoji nuomonė labiau dviprasmiška, negu teigia reformos oponentai: nors nemažai amerikiečių nepritaria B.Obamos universaliai sveikatos priežiūros programai, didelė jų dalis nepritaria todėl, kad, jų nuomone, ši programa neapima visko, ko reikėtų. Be to, "Gallup" apklausa po reformos priėmimo rodo, kad visuomenė patenkinta reformos priėmimu, nors skirtumas tarp jai pritariančių ir pasisakančių prieš nėra didelis.

Grįžkime prie pagrindinės temos. Kas iš tikrųjų stulbino, tai žudanti Respublikonų partijos retorika, kylanti ne iš partijos radikalumo, bet iš partijos lyderių. Atstovų Rūmų mažumos lyderis Johnas Boehneris pavadino sveikatos reformos priėmimą "Armagedonu". Respublikonų nacionalinis komitetas paskelbė, kad renka lėšas prieš reformą, komiteto pirmininkas pareiškė, kad atėjo laikas Atstovų Rūmų vadovę Nancy Pelosi siųsti į "ugnies liniją". Dar toliau nuėjo buvusi respublikonų kandidatė į viceprezidentus Sarah Palin, kuri parodė žemėlapį, kuriame įstatymų leidėjai demokratai tiesiogine šių žodžių prasme atsidūrė snaiperio taikiklyje.

Visa tai peržengia politinio korektiškumo ribas. Demokratai negailėjo daug šiurkščių žodžių buvusiam prezidentui George'ui W.Bushui, tačiau jie net užsiminti nedrįso apie jėgos panaudojimą prieš Kongreso narius, jau nekalbant apie partijos vadovus.

Norint aptikti ką nors tokio, ką matome šiandien, tektų grįžti į laikus, kai prezidento poste buvo demokratas. Visai kaip prezidentas B.Obama, Bilas Clintonas susidūrė su Respublikonų partija, kuri paneigė jo teisėtą išrinkimą - antras pagal reitingą Baltųjų rūmų respublikonas (o dabar ir Arbatos partijos lyderis) Dickas Armey pavadino B.Clintoną "jūsų prezidentu". Senatorius Jesse Helmsas iš Šiaurės Karolinos pareiškė: "Tegul Clintonas pasisaugo, jei sugalvos čia ateiti, ir be asmens sargybinio nesirodo" (vėliau J.Helmsas apgailestavo dėl šių žodžių, tačiau tik kilus audrai žiniasklaidoje). Vos užvaldę Kongresą, respublikonai bandė valdyti taip, lyg jų valdžioje būtų ir Baltieji rūmai, mėgindami priversti poną Clintoną pasiduoti.

B.Obama tikėjosi kitokio sutikimo. Jis nuoširdžiai praktikavo bipartizmą, kelis mėnesius veltui stengėsi pritraukti porą respublikonų, kol beveik prarado viltį įvykdyti sveikatos reformą. Šiuo metu aišku, kad bet kuris demokratų prezidentas susidurs su karinga Respublikonų partijos, kurią jau visą kontroliuoja dešiniojo sparno ekstremistai, opozicija.

Nes šiandienos Respublikonų partija yra visiškai ir galutinai Reagano partija - ne to Reagano, pragmatiško politiko, kuris ne tik galėjo, bet ir tarėsi su demokratais, bet Reagano, antivyriausybinio fanatiko, kuris įspėjo, kad sveikatos priežiūros programa "Medicare" sunaikins Amerikos laisvę. Respublikonai virto partija, kuri laiko kuklius ketinimus pagerinti Amerikos ekonominį ir sveikatos saugumą ne tik neišmintingais, bet monstriškais. Tai partija, kurioje įsivyravo paranojiškos fantazijos (B.Obama - socialistas, demokratai turi totalitarinių ambicijų). Taip jie virto partija, kuri iš esmės nepripažįsta niekieno teisės valdyti.

Žvelgiant į netolimą ateitį, respublikonų ekstremizmas demokratams gali išeiti į naudą - gali sumažėti respublikonų rinkėjų skaičius. Tačiau tolimoje perspektyvoje Amerikai tai labai blogas dalykas. Mums reikalingos dvi protingos ir racionalios partijos. O šiuo metu mes jų neturime.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"