TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Retas Afrikos deimantas

2010 06 11 0:00
Dėl futbolo čempionato prezidentas J.Zuma 2010-uosius pavadino "pačiais svarbiausiais metais šalies istorijoje nuo 1994-ųjų".
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš du dešimtmečius skendėjusi chaose, šiandien Pietų Afrikos Respublika (PAR) gali džiaugtis išlipusi iš politinės ir ekonominės painiavos. Jos gyventojai kur kas laimingesni, protingesni ir turtingesni. Tačiau ar ilgam?

PAR tikrai turi kuo didžiuotis. O šiandien dar ir tuo, kad spėjo pasiruošti pasaulio futbolo čempionatui. Be to, PAR stipriausia ekonomika Afrikoje (pasaulyje - 24), pavyzdinė demokratija kitoms regiono valstybėms. Ji vienintelė iš Afrikos žemyno priklauso G20 būriui, o nuo kitų metų sausio antrą kartą dvejiems metams taps nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. Į kraštą atvykusius futbolo sirgalius iš Vakarų pasitiko pirmoji Afrikoje greitojo traukinio linija, prabangūs viešbučiai ir visame pasaulyje vertinami restoranai.

PAR žemės gelmėse gausu vertingų mineralų: 90 proc. viso pasaulio platinos atsargų, 80 proc. - mangano, 70 proc. - chromo ir 40 proc. - aukso. Šalis didžiausia pasaulyje vanadžio gamintoja, ketvirta - pagal deimantų ir penkta - pagal anglies gavybą.

Tačiau deimantinį PAR veidą darko milžiniškas korupcijos mastas, protekcijos valstybės tarnyboje, didžiausias pasaulyje nedarbas (darbo neturi kas trečias gyventojas), didžiulis sergamumas AIDS/ŽIV (infekuotas vienas iš aštuonių), varganos ligoninės, kurias pats sveikatos apsaugos ministras pavadino "mirtinais spąstais", katastrofiškos būklės mokyklos, besaikis alkoholio ir narkotikų vartojimas, daugybė žūčių keliuose. 43 proc. PAR gyventojų gyvena už mažiau nei du dolerius per dieną. Nenumaldomai artėja metas, kai paaiškės, ar šalis taps vieninga ir taikia "vaivorykštinė tauta", ar virs dar viena žlugusia valstybe.

Garbanotų baltųjų nebūna

Daugiau nei 40 metų trukusią PAR baltųjų lyderių apartheido politiką užbaigė 1994 metais įvykę parlamento rinkimai, kuriuose pirmą kartą dalyvavo juodaodžiai. Farsu virtęs režimas juodaodžių ir baltaodžių skirtumus nustatydavo pagal paviršutiniškas fizines savybes ir socialinę aplinką - kur asmuo gyveno, ką dirbo, kas jo draugai. Abejotinais atvejais būdavo taikomas vadinamasis "pieštuko testas", rasinius skirtumus nustatantis pagal plaukų garbanotumą: jei į plaukus įkištas pieštukas iškrisdavo, žmogus būdavo priskiriamas baltųjų rasei, jei įstrigdavo - juodųjų. Juodaodžiai gyveno atskiruose rajonuose, kai kada - net atskiruose miestuose, turėjo atskiras mokyklas, galėjo lankytis atskiruose viešbučiuose, restoranuose, paplūdimiuose, jiems buvo draudžiama vaikščioti šaligatviais.

1996-aisiais buvo priimta viena progresyviausių pasaulyje Konstitucijų, draudžianti diskriminaciją ne tik rasiniu, amžiaus, lyties, tikėjimo pagrindu, bet ir nėštumo, šeiminės padėties, seksualinės orientacijos atžvilgiu. Tačiau dauguma juodaodžių vis dar neatsigauna nuo patirtų pažeminimų, atimtos savigarbos, tad visą socialinį ir politinį gyvenimą vis dar persmelkia apartheido šmėklos.

Baltųjų raudos

Šalyje gyvenantiems 4,5 mln. baltaodžių 35 narių vyriausybės kabinete atstovauja keturi baltieji ministrai, iš 99 provincijų premjerų ir ministrų devyni yra baltaodžiai. Daugumą baltųjų erzina, kad jie nuolat vaizduojami kaip bjaurūs rasistai, bet pamirštama, jog per 1992-ųjų metų referendumą, kur balsavo tik baltieji, du trečdaliai jų pasisakė už tolesnes derybas su Afrikos nacionaliniu kongresu ir taip padėjo taikiai vieną režimą pakeisti kitu. Jie skundžiasi išaugusiu nusikalstamumu, duobėtomis gatvėmis, prarastomis mokyklomis, per menkomis teisėmis mažumoms.

Po 1994-ųjų PAR paliko apie 0,5 mln. baltųjų - tarp jų geriausi šalies gydytojai, mokytojai, verslininkai, inžinieriai. Tiesa, dalis pietų afrikiečių džiaugiasi gerais rasiniais santykiais ir tiki "laiminga visų rasių ateitimi". PAR retkarčiais perskrodžia rasinės neapykantos durklai - per 16 metų nužudyti apie 3 tūkst. baltaodžių ūkininkų, jų šeimos narių ir darbininkų.

Tačiau kur kas aršiau puolami juodaodžiai iš kitų Afrikos valstybių. Apie 8-9 mln. nelegalių imigrantų (iš jų 3 mln. atvykę iš Zimbabvės) konkuruoja dėl darbo ir gyvenamosios vietos, sveikatos apsaugos ir kitų paslaugų. Ksenofobija plačiai paplitusi - per išpuolius prieš užsieniečius 2008 metų kovą buvo užmušti 62 žmonės, dar 670 buvo sužeisti. Pavienių žmogžudysčių ir užpuolimų serijos vyksta iki šiol.

Turi ir tualetą, ir elektrą

Juodaodžių gyvenimas smarkiai pagerėjo. Dabar trys ketvirtadaliai visų PAR šeimų gyvena normaliuose namuose (anksčiau dažnas juodaodis tenkinosi prasta lūšna ar iš purvo krėsta trobele). Dauguma turi elektrą ir geriamo vandens. Pusę juodaodžių šeimų naudojasi normaliomis išvietėmis; trys ketvirtadaliai turi televizorių, aštuoni iš dešimties - telefoną, dažnai mobilųjį.

Tačiau nemaža dalis jaučiasi lyg spąstuose. Per 14 metų vieno juodaodžio pajamos išaugo beveik tris kartus (iki 20 tūkst. randų), tačiau baltųjų pajamos - septynis kartus didesnės.

Juodaodžių jaunimas skendi neviltyje: jie arba trokšta emigruoti, arba bando žudytis, arba geria iki sąmonės netekimo. Pikti ir agresyvūs jie dažnai susiremia su policija, plėšia parduotuves, užtveria greitkelius. Nuo įniršusių paauglių turtingesni ir baltaodžiai, ir juododžiai atsitveria aukštomis tvoromis, sarginiais šunimis, grotuotomis durimis ir langais, keliasi į aklinai saugomus ir getais virstančius rajonus. PAR privačių sargybinių marširuoja dvigubai daugiau nei policininkų.

Kasdien šalyje įvyksta 50 žmogžudysčių, 100 išžaginimų, 330 ginkluotų apiplėšimų ir 550 smurtinių užpuolimų. Visuomenę šiurpina žiaurūs nusikaltimai: 12 mėnesių kūdikis buvo taip mušamas, kad virto vientisa kruvina mase; pardavėjas plėšikų maldavo pasiimti viską, ką gali, tik palikti jį gyvą - jis buvo nušautas; pievelę šienaujantis vyriškis buvo užmuštas tik dėl telefono.

Dažna išprievartauta moteris net nesikreipia į policiją, beveik trečdalis juodaodžių vyrų prisipažįsta bent kartą gyvenime žaginę moterį. Seksualinė prievarta juodaodžių bendruomenės beveik nešokiruoja. Paaugliai tiki, kad nieko bloga versti mylėtis savo pažįstamą, arba net svetimą žmogų, kurį pavaišino gėrimu. Dėl smurto gyventojai linkę kaltinti apartheido palikimą, skurdą, nedarbą, alkoholio ir narkotikų vartojimą.

Mokytis ir dar kartą mokytis

Valdžios įsakymu, kiekvienos rasės atstovų turi būti privačiame ir viešajame sektoriuose, nuo aukščiausio iki žemiausio postų. Tačiau po 1994-ųjų įvedus tokią lygybę dažną baltaodį jo darbo vietoje pakeitė nekompetentingas ir neišsimokslinęs juodaodis. Didžioji dalis vaikų mokyklą palieka beveik neišmokę skaityti ir rašyti. Darbdaviai skundžiasi, kad net aukštąsias baigę juodosios rasės jaunuoliai nesugeba kritiškai mąstyti, sklandžiai reikšti minčių, sunkiai rašo ir skaito.

Vaikai iš skurdžiausių šeimų susirenka į mokyklą, kur jie patiria mokytojų ir vyresnių berniukų seksualinę prievartą, pripranta prie narkotikų ir alkoholio. Prezidentas Jacobas Zuma iš savo tautiečių pareikalavo jiems gana nesuprantamo dalyko: kad mokytojai ir mokiniai privalo "mokykloje ir klasėje būti laiku, mokytis ir mokyti septynias valandas per dieną".

Nors labai trūksta išsimokslinusių ir kvalifikuotų žmonių, nors kasdien sužino apie žiaurius nusikaltimus ištikimi patriotai tiki optimistine PAR ateitimi. "Per dešimtmetį, kai sukuosi versle, dar niekada nebuvau taip išsigandęs ir susijaudinęs. Bijau, nes neturime būtinų įgūdžių ir investicijų, kad ekonomika augtų taip, kad užtikrintų politinį ir socialinį stabilumą. Esu susijaudinęs, nes atsiveria tiek daug galimybių", - sakė Iqbalis Surve, "Sekunjalo Investments" vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"