TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Revoliucija baigėsi. Kada bus kita?

2008 01 14 0:00
Nepatenkinti prezidento rinkimų rezultatais Tbilisyje protestuoja opozicijos atstovai, tačiau tai dar jokia revoliucija, o tik demokratijos apraiška.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ne kova su terorizmu, Irano branduolinė ginkluotė ar net JAV priešraketinės gynybos skydas Lenkijoje ir Čekijoje labiausiai rūpi Kremliui: du pagrindiniai Rusijos užsienio politikos tikslai - neleisti rastis naujoms demokratijoms ir susigrąžinti Gruzijos bei Ukrainos kontrolę.

Įsijungus Rusijos kanalų informacines laidas bemaž kasdien galima išgirsti, kaip Kremliui pavaldžių televizijų žurnalistai net perkreiptais veidais pasakoja apie blogybes ir neteisybę Kijeve bei Tbilisyje.

Niekaip "demokratinė" Rusija negali įsisąmoninti, kaip kai kurios kaimyninės valstybės po ilgos pertraukos drįso pareikalauti nešdintis seno sukirpimo korumpuotus politikus, su kuriais Kremliaus funkcionieriai lengvai rado bendrą kalbą: visi buvo seni pažįstami, medžioklės, pirtelės. Baisiausia, kad tai nėra tik elito neapykanta - po oranžinės revoliucijos Maskvoje buvo sumuštas ne vienas žmogus vien dėl to, kad dėvėjo oranžinės spalvos drabužį.

Nepasisekus sutramdyti įžūlių išsišokėlių ekonominėmis priemonėmis ar provokacijomis, Maskva mėgina bent jau parodyti, koks neva didelis yra visuomenės nepasitenkinimas naująja valdžia.

Demokratijos užkrato užkardymas

Laukdamas, kol ukrainiečiai ir gruzinai "susiprotės", Kremlius nesibodi naudoti senų, dar 1939-1940 metais išbandytų, priemonių. Kadangi ypatingų rezultatų jos kol kas neduoda, Rusija guodžiasi nors tuo, kad kitose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose vadovai iš esmės ne renkami, o ir toliau - parenkami, arba vis dar vadovauja seni kadrai, kurie pasiryžę remtis bet kuo, kad tik išlaikytų savo valdžią ir turtus. Todėl jie maloniai priima Rusijos karių kontingentus, garantuojančius, kad opozicijai kilus norui kelti revoliucijas, bus jėga, galinti ją sutramdyti.

Ne kova su terorizmu, Irano branduolinė ginkluotė ar net JAV priešraketinės gynybos skydas Lenkijoje ir Čekijoje labiausiai rūpi Kremliui: du pagrindiniai Rusijos užsienio politikos tikslai - neleisti rastis naujoms demokratijoms ir susigrąžinti Gruzijos bei Ukrainos kontrolę.

Mėlynoji kontrrevoliucija

Rusijos veiklą lengvina tai, kad Ukrainoje bemaž pusė gyventojų yra ne ukrainiečiai, ir jie į Maskvos pusę dažnai žvelgia nostalgiškai. Jie naudojasi bemaž vien Rusijos visuomenės informavimo priemonių skleidžiama informacija ir nori ne europietiškesnės, o rusiškesnės Ukrainos. Galima sakyti, kad oranžinė revoliucija dar nelabai ir įžengė į Ukrainos pietinę dalį.

Čia itin lengva kurstyti nepasitenkinimą dėl rusų kalbos statuso, narystės NATO ar ekonominių sunkumų. Ir esant reikalui, tai galima atlikti greitai ir be didelių finansinių sąnaudų. Pirmieji mėginimai jau buvo, kai į tą patį Maidaną autobusais traukė ir palapines ten statėsi būtent Viktoro Janukovičiaus šalininkai; tąkart viskas išsikvėpė savaime, kadangi ilgam mobilizuoti didelę masę žmonių reikia ir tikslo, ir preteksto. Tačiau galima manyti, kad tokia situacija gali susiklostyti prieš būsimus prezidento rinkimus. Ir ar nebus mėginama įgyvendinti "mėlynąją kontrrevoliuciją"?

Posakis "revoliucija suvalgo savo vaikus" kilęs ne veltui. Ukrainoje, tiesa, jis visiškai nepasitvirtino, tačiau pagrindinių "revoliucionierių" - Viktoro Juščenkos ir Julijos Tymošenko santykių atšalimo ir abipusio nepasitenkinimo jau būta.

Taigi tarsi iš vadovėlio: nugalėtojai pradeda pyktis dėl nuopelnų ir įtakos. Tačiau tai, kas yra Ukrainos problema, šiuo atveju yra ir savotiškas jos gelbėjimosi ratas. Mėginimai pasukti šalį atgal, beveik be abejonės, suvienytų tiek provakarietišką elektoratą, tiek politikus.

Gruzija: revoliucija - misija neįmanoma

Gruzijoje situacija tarsi ir daug geresnė - pirmajai kadencijai Michailas Saakašvilis išrinktas vos ne vienbalsiai, šalyje nėra didelių tautinių mažumų (išskyrus Rusijos de facto okupuotose teritorijose). Vis dėlto būtent Tbilisyje jau buvo ir tūkstantinių mitingų, ir reikalavimų prezidentui pasitraukti ir netrukdyti šaliai eiti teisingu keliu. Atrodė, kad Gruzija vėl gali atsidurti protestų, revoliucijos ar pilietinio karo akivaizdoje.

Vis dėlto rinkimai parodė, kad M.Saakašvilį vis dar remia absoliuti gyventojų dauguma, tad pralaimėjusieji turi arba mėginti valdžią paimti jėga, t. y. įgyvendinti tikrą - kruviną - revoliuciją, o ne tautos sukilimą prieš korumpuotą ar autoritarinę valdžią, arba susitaikyti, kad jų šūkiai aktualūs mažumai gyventojų.

Tauta prieš dabartinę valdžią neis ne tik dėl to, kad teigiamai vertina jos veiklą, bet ir dėl to, kad pagrindiniai protestų įkvėpėjai ir organizatoriai yra arba akivaizdžiai finansuojami Rusijos, arba priversti pasitraukti iš valdžios ir negalintys pamiršti saldaus jos skonio. Daugybę kaltinimų prezidentui pažėrė dar neseniai ministru buvęs bendražygis, dabar išvykęs iš šalies ir užsienyje pasakojantis apie režimo baisumus ir negeroves. Tokių, negavusiųjų pagal poreikius, būna visada, ir taip yra ne tik Gruzijoje ar Ukrainoje.

Ne kiekvienas piketas - revoliucija

Galima neabejoti, kad Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje dar bus peštynių tarp tautos atstovų, be abejonės, Tbilisio gatvėse dar bus mitingų, tačiau tai toli gražu negali būti vadinama revoliucijomis ar jų užuomazgomis.

Kol kas abiejose šalyse vyksta demokratiniai rinkimai, tad pagrindiniai žmonių, protestavusių prieš keletą metų, tikslai yra pasiekti. Tbilisyje ir Kijeve revoliucija bent jau kol kas savo vaikų nesuvalgė. Ir kol šios dvi šalys sugebės laikytis demokratijos kurso, tol gyvuos tikimybė, kad jų pavyzdžiu paseks ir daugiau valstybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"