TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Revoliucija Vudstoko stiliumi

2013 06 10 6:00
Protestuotojai Turkijoje kovojo, kad jų valstybė išliktų pasaulietinė. SIPA/Scanpix nuotrauka

Turkijoje vykstantys neramumai nėra stichinis nepasitenkinimo proveržis. Tai – Recepo Tayyipo Erdogano 10 metų politikos rezultatas. Jis lėtai, bet nuosekliai vedė šalį tolyn nuo Mustafos Kemalio Atatiurko idealų ir galiausiai pasiekė pavojingą ribą, kai jo politika pradėjo skaldyti šalies visuomenę.

R.T.Erdoganas paskubėjo apdalyti protestuotojus įvairiais epitetais, iš kurių bene dažniausiai vartotas – vandalai. Ką gi, jam teko taip daryti, nes kitaip premjeras negalėjo pateisinti policijos smurto prieš protestuotojus. Pasekmės skaudžios: bent 4 žmonės žuvo, apie 4000 sužeisti ir apie 900 suimta (nemažai pastarųjų buvo paleisti).

Žvelgiant, kaip protestai vyko Stambule, visa tai atrodė panašu į kokį nors festivalį, o ne vandalų siautėjimą. Norom nenorom peršasi mintis, kad policija iš pat pradžių reagavo pernelyg aršiai, o „vandalizmas“ tebuvo gynybinė reakcija į policijos smurtą.

Turkijos universiteto matematikos dėstytoja Betul Tanbay žurnalistams mestelėjo labai gražią frazę: „Tai savotiškas Vudstokas (hipių festivalis 1969 m.). Tai ne Tahriras (aikštė, kurioje prasidėjo Egipto revoliucija). Dabar - tai didelis jaunimo judėjimas.“

Aišku, jokie protestai gatvėse nebūna tokie taikūs kaip koks nors hipių festivalis, bet tiesos dėstytojos žodžiuose taip pat yra.

Stojo ginti M.K.Atatiurko valstybės

Kodėl R.T.Erdoganas taip paskubėjo kriminalizuoti protestus? Gal todėl, kad kol kas labai aiškių reikalavimų nesuformulavusius protestuotojus vienija bendra idėja – išsaugoti M.K.Atatiurko sukurtą pasaulietinę valstybę. Išsaugoti tą valstybę, kurią dabartinis premjeras bando pakeisti. Jei protestuotojai nebūtų tuo įsitikinę, turkų akademinis jaunimas, vidurinė klasė ir inteligentija nebūtų ėjusi į gatves.

Beje, svarbus momentas, į kurį didelė dalis pasaulinės žiniasklaidos neatkreipė dėmesio prasidėjus protestams parke, yra M.K.Atatiurko kultūros centras, kurį taip pat ketinama nugriauti.

Prisiminkime, kas visada buvo svarbiausi M.K.Atatiurko idealų sargai? Armija ir studentija (jaunimas). Visada, kai tik kildavo įtarimas, kad Turkija gali pasukti islamizacijos kryptimi, įsikišdavo armija. XX amžiaus antroje pusėje kariškiai surengė keturis perversmus. Šį kartą viskas kitaip. R.T.Erdoganui pavyko neutralizuoti kariškius, prieš keletą metų jis suėmė neva vėl sąmokslą rengiančius generolus. Tačiau šiandien aiškiai matyti, kad jis neįvertino, kiek žmonių brangina M.K.Atatiurko palikimą.

Stabilumas mainais į M.K.Atatiurką

Nepamirškime, kad vienas svarbiausių protestuotojų kaltinimų premjerui – siekis uzurpuoti valdžią. Nereikia vadinti R.T.Erdogano kokiu nors autoritaru, tačiau faktas tas, jog jis jau valdžioje 10 metų, o dabar aiškiai taikosi į prezidento postą, kad dar ilgiau galėtų likti valdžios viršūnėje. Mainais jis siūlo ekonominį stabilumą, kurį, kaip ir islamiškojo gyvenimo būdo grąžinimą į viešumą, vertina didesnioji visuomenės dalis.

R.T.Erdogano vyriausybė tikrai pasiekė įspūdingų rezultatų ekonomikoje: pernai nedarbo lygis buvo apie 8 proc., o ekonomika augo 8,5 proc., tačiau šiemet pasigirti nebėra kuo: investuotojai ėmė trauktis, ekonomika juda stagnacijos link.

Tai puikiai supranta ir protestuotojai. Premjero politikai nepritariantys turkai smogė jam tiesiai į paširdžius: ėmė atsiiminėti pinigus iš trečio pagal didumą šalies banko „GarantiBank“ (jau atsiimta per 16 mln. eurų (55,43 mln. litų). Paklausite kodėl? Ogi todėl, kad šis bankas priklauso R.T.Erdoganą remiančiam „Dogus“ holdingui, kuris, be kita ko, finansuoja vieną didžiausių televizijos kanalų (o šis iš pradžių nė žodžio nepranešė, kad šalyje kilo protestų banga). O dabar dar užduokime klausimą, ar tokių kovos priemonių imasi „vandalų“ gauja?

Ko bijo protestuotojai?

Demonstratyvus islamiškas gyvenimo būdas Turkijoje faktiškai buvo draudžiamas iki tol, kol prieš 10 metų į valdžią atėjo dabartinis premjeras. R.T.Erdoganas tai pakeitė, leido atvirai jį demonstruoti. Dabartinė vyriausybė taip pat teigia, kad daugiau laisvių suteikta ir kitų konfesijų atstovams. Lyg ir viskas gerai, tačiau premjero priešininkai įžvalgiai atkerta: o kas bus su pasaulietine Turkijos Respublika, kai šalyje įsigalės islamiškasis gyvenimo būdas? Kas tada bus su teisėmis tų, kurie nori gyventi pasaulietinį gyvenimą? Ar tikrai juos toleruos islamiškojo būdo besilaikanti dauguma? Štai ko baiminasi į gatves einantys turkai, tarp kurių yra ir buvusių R.T.Erdogano sekėjų, stojusių prieš jį iš nerimo, kad jų šalis taps tokia pat kaip musulmoniškos Artimųjų Rytų valstybės.

Pavojinga riba

Labai reali galimybė, kad R.T.Erdogano politika, o tuo labiau atvirai priešiška ir bekompromisė jo reakcija į oponentų protestus, privers nuo jo nusisukti dalį dabar jį remiančių turkų. Jie tai gali padaryti matydami, kad premjeras skaldo visuomenę. Tokiu atveju susikaldymas taps dar ryškesnis, o gal net įgaus smurto apraiškų. Tik smurtaus jau ne policija prieš protestuotojus, o viena prieš kitą stojusios skirtingų pažiūrų visuomenės grupės.

Pirmiausia tuo galės džiaugtis Sirija bei ją remiančios šalys - Rusija ir Iranas. Ne mažiau patenkintos bus ir arabų valstybės, kurios dešimtmečiais pavydėjo Turkijai sugebėjimo būti europinio tipo musulmoniška valstybe.

Visose Arabų pavasarį išgyvenusiose šalyse į valdžią prasiveržė konservatyvios islamiškos jėgos. Turkijos protestų dalyviai atstovauja visiškai priešingiems idealams. Ir nesvarbu, kad M.K.Atatiurko valstybė nebuvo 100 proc. demokratinė. Ji buvo (ir kol kas yra) pasaulietinė ir garantavo kur kas daugiau asmens laisvių. Dabartinė šalies vyriausybė siūlo daugiau demokratijos, bet ši demokratija (laikantis dabartinio kurso) jau daugiausia po poros dešimtmečių taps grynai islamiška, o tada apie Turkiją jau bus kalbama tik kaip apie „dar vieną“ Artimųjų Rytų šalį, kur į demokratijos sampratą tilps tik tai, kas atitiks religines normas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"