TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Režimus drebina gaivališka revoliucija

2011 01 31 0:00
Liepsnos ryja Egipto prezidento H.Mubarako portretą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar egiptiečiai šeštą dieną protestavo prieš prezidento Hosni Mubarako valdymą. Revoliucija ritasi per arabų šalis ir kelia nerimą pasauliui dėl šių valstybių ateities.

Vakar iš Egipto sostinės Kairo gatvių dingo policija, aktyviai slopinusi protestus, kurie nesiliauja jau 6 dienas. Vietoj policijos pasirodė ginkluoti kariškiai ir tankai, bet kareiviai kol kas nesikišo į įvykius.

Tuo metu Egipto valdžia uždraudė arabų televiziją "Al Jazeera", tiesiogiai transliavusią Egipte kilusius protestus, per kuriuos žuvo mažiausiai 100 žmonių. Demonstracijos prasidėjo praėjusį antradienį. Tūkstančiai žmonių sužeista per smurtinius susirėmimus Kaire, Suece, Aleksandrijoje.

"Al Jazeera" buvo vienas pagrindinių informacijos šaltinių apie tai, kas vyksta Egipte. Anksčiau šalyje visiškai išjungtas internetas, beveik tuo pačiu metu darbą nutraukė visi interneto paslaugų teikėjai. Būtent internetas, visų pirma socialiniai tinklai, tapo pagrindine ryšio priemone masinių akcijų dalyviams.

Neramumams Kaire nesiliaujant demonstrantai ignoruoja komendanto valandą. Jie skanduoja: "Mubarakai, Mubarakai, tavęs laukia lėktuvas!" Egiptiečių netenkina, kad prezidentas H.Mubarakas paleido senąją vyriausybę, - žmonės nori atsikratyti paties nukaršusio prezidento, valdančio Egiptą jau 30 metų. Daug protestuotojų sulipo ant tankų ir šarvuočių, apsupusių Tahriro (Išsivadavimo) aikštę - protestų epicentrą. Virš jos ratus suko karo sraigtasparniai.

Daugelis kareivių demonstruoja draugiškumą protestuotojams. Ginkluotosios pajėgos saugo pagrindinius valdžios objektus 18 mln. gyventojų turinčioje sostinėje, sustiprinta apsauga skirta Egipto muziejui, kuriame surinkti neįkainojami senovės lobiai, bet nelabai kas rūpinasi Kaire prasidėjusiu plėšikavimu. Miestiečiai buriasi į ginkluotas savigynos grupes, daugėja anarchijos požymių. Tarp protestuotojų daug jaunų žmonių, apsiginklavusių ne tik lazdomis ir daužančių vitrinas bei automobilius, bet ir turinčių šaunamųjų ginklų. Vakar Kaire liepsnojo mažiausiai vienas apiplėštas prekybos centras, o visame Egipte iš kalėjimų pabėgo tūkstančiai kalinių, tarp jų - dešimtys musulmonų kovotojų. Juos padėjo išlaisvinti ginkluotos gaujos.

Vakarų vadovai paragino H.Mubaraką vengti smurto ir kuo skubiau imtis reformų, kurių reikalauja protestuotojai, pirmiausia - suteikti piliečiams daugiau laisvių. H.Mubarakas, rengęs savo įpėdiniu sūnų (šis paspruko į Londoną), prisaikdino viceprezidentą ir žvalgybos šefą Omarą Suleimaną, o aviacijos ministrą Ahmedą Shafiqą paskyrė premjeru. Jam ir pavesta sudaryti naująją vyriausybę. Tačiau visa tai menkai veikia protestuotojus. Garsiausiais Egipto disidentas Mohamedas ElBaradei, po ilgų emigracijos metų grįžęs į šalį ir sumuštas policijos, pareiškė, kad viceprezidento ir naujo ministro pirmininko paskyrimas nepadarys galo protestams prieš H.Mubarako valdymą. Jis paragino prezidentą kuo greičiau palikti Egiptą.

Kol kas H.Mubarakas to nepadarė, užtat Egiptą skubiai palieka turistai. JAV valdžia paragino Amerikos piliečius atsisakyti kelionių į Egiptą. Didžioji Britanija perspėjo britus nekeliauti bent į Kairą, Aleksandriją, Luksorą ir Suecą. Panašių priemonių ėmėsi ir kitos Europos valstybės. Iš Egipto išskrido Izraelio diplomatų šeimos ir turistai. Egipto kariškiai nebeleidžia keliautojams vykti prie didžiųjų piramidžių, stūksančių netoli Kairo, ir į Luksoro šventyklas - tai svarbiausi turistų traukos objektai valstybėje.

Sukilimas Egipte prasidėjo po Tuniso įvykių, kurie privertė prezidentą bėgti iš šalies, bet nenurimo ir jį nuvertus. Paskui protestų banga persimetė į Alžyrą, Jordaniją, Jemeną. Pastarojoje šalyje ant plauko pakibo prezidento Ali Abdallah Saleho valdymas, trunkantis jau 32 metus. "Atėjo laikas išeiti!" - skandavo jam manifestantai visame Jemene. Baiminamasi, kad neramumai apims ir Libiją.

Visoms minėtoms musulmoniškoms arabų valstybėms būdinga demokratijos stoka, valdžios korupcija ir didžiulis gyventojų skurdas, tačiau Vakarams jos žadėjo kovoti su vidaus ekstremizmu. Žlugus šiems režimams islamistai tikrai pakels galvas, tad sukilusių šalių ateitis kol kas visiškai neaiški, o demokratijos galimybė jose - abejotina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"