TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Riaušės Stokholme atvėrė visuomenės žaizdas

2013 05 28 5:28
Stokholmo policininkams naktimis tekdavo tramdyti riaušininkus. AFP/Scanpix nuotrauka

Švedijos sostinėje Stokholme jau savaitę naktimis tebevyksta neramumai. Ekspertų nuomone, juos išprovokavo policijos nepagarba imigrantams, socialinės ir ekonominės problemos bei augantis visuomenės susiskaldymas.

Ramų Stokholmo priemiesčių gyvenimą sudrumstė nevaldomo smurto protrūkiai. Policijos darbu ir ekonomine situacija šalyje nepatenkinti jauni imigrantai degino automobilius, daužė parduotuvių vitrinas, mėtė akmenis į policininkus. Smurto banga trunka jau savaitę, tačiau po truputį blėsta. Policininkai, Švedijos gyventojai bei valdžios atstovai tikisi, kad į Stokholmo priemiesčius sugrįš ilgus dešimtmečius juose vyravusi ramybė.

Smurtas rimsta

Lietingas oras, sustiprintos policijos pajėgos bei vietos gyventojų budrumas atšaldė imigrantų ryžtą. Septintąją besitęsiančio smurto naktį buvo padegti tik du automobiliai. Policijos duomenimis, vienas automobilis sudegė Stokholmo Flemingsbergo rajone, antrasis - Kistoje.

"Tai ramiausia naktis per savaitę. Ankstesnėmis naktimis jauni imigrantai sudegino daugiau automobilių. Jie provokuodavo policininkus ir juos apmėtydavo akmenimis", - sakė policijos atstovas Albinas Naverfjordas.

Imigrantai siautėjo ne vien Švedijos sostinės priemiesčiuose. Susirėmimai su policija vyko bei automobiliai buvo padeginėjami ir Malmėje bei 160 kilometrų į vakarus nuo Stokholmo įsikūrusiame Erebru mieste. "Įvykiai Stokholmo priemiesčiuose gali sukelti grandininę reakciją. Bijome, kad smurtas neišplistų visoje šalyje. Ilgus metus Švedijoje tvyrojo ramybė, tačiau praėjusią savaitę ji baigėsi. Tikimės, kad ramybė artimiausiu metu sugrįš", - guodėsi A.Naverfjordas.

Sugrąžinti ramybę į Stokholmo priemiesčius tikisi didžioji dauguma švedų. Juose naktį patruliuoja savanoriai ir sustiprintos policijos pajėgos. "Padedame policijai, nes esame neabejingi įvykiams mūsų mieste. Manome, kad mūsų pagalba atgrasins imigrantus nuo smurto", - tvirtino savanoris Jonas Anderssonas.

Socialinės problemos

Smurto banga Stokholmo priemiesčiuose prasidėjo, kai policija Husbyje nušovė mačetę rankoje laikantį 69 metų vyrą. Šis įvykis papiktino neturtingus imigrantus, ir jie savo nepasitenkiną išliejo tiesiog gatvėse. Smurtui įtakos turėjo ir prastėjanti ekonomikos padėtis Švedijoje. Nors šalies socialinės rūpybos sistema viena patikimiausių ir stabiliausių Europoje, daug jaunų imigrantų neturi darbo ir vos suduria galą su galu. "Imigrantų problemos neatsirado per vieną dieną. Jos kaupėsi ilgus metus, ir jas pagilino ekonomikos krizė", - aiškino jaunimo veiklos centro "Hagsatra" darbuotojas Selcukas Cekenas.

Su socialinėmis problemomis kovojančios grupės "Megafonen" įkūrėjas Rami al Khamisi mano, kad smurto bangą sukėlė pokyčiai visuomenėje. "Švedijos visuomenė tampa vis labiau susiskaldžiusi. Joje gilėja socialinės ir ekonominės spragos. Labiausiai dėl jų nukenčia mažas pajamas gaunantys ar darbo neturintys žmonės. Jie nepatenkinti gyvenimu, todėl šį nepasitenkinimą išlieja smurtaudami", - sakė R.al Khamisi.

Už imigrantų teises Švedijoje kovojančio Rouzbeh Djelaie nuomone, svarbiausia riaušių kaltininkė - policija. "Policininkai nušovė nekaltą žmogų. Jie nuolat kabinėjasi prie tamsaus gymio imigrantų ir dažnai nepagrįstai viešose vietose ar važiuojant viešuoju transportu prašo parodyti jų asmens dokumentus. Jie vadina imigrantus "bedžionėmis", "babajais" ir akivaizdžiai negerbia jų", - teigė R.Dejelaie.

Reformavo ekonomiką

Švedijos teisingumo ministrė Beatrice Ask tvirtina, kad riaušės Stokholmo priemiestyje kenkia šalies įvaizdžiui. "Degantys automobiliai, akmenis mėtantys žmonės - retenybė Švedijoje, kurią pasaulis vertina dėl socialinio teisingumo sistemos bei priimamų karo pabėgėlių. Vyriausybė darys viską, kad vargingai Stokholmo priemiesčiuose gyvenantys žmonės nebūtų susirūpinę, prislėgti ir pikti. Stengsimės, kad tokie įvykiai daugiau nebepasikartotų", - sakė B.Ask.

Ilgus dešimtmečius Švedijoje socialinės išmokos bedarbiams ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms buvo vienos didžiausių pasaulyje. Tačiau XX amžiaus dešimtąjį dešimtmetį vyriausybė reformavo ekonominę ir socialinę politiką. Jos vaidmuo kur kas sumažėjo, ir tai šalyje gerokai padidino nelygybę bei socialinę atskirtį. Nors Švedijoje vidutinis pragyvenimo lygis išliko vienas didžiausių Europoje, vėlesnėms vyriausybėms nepavyko sumažinti ilgalaikio jaunimo nedarbo ir skurdo. Šios problemos ypač juntamos imigrantų, kurie sudaro 15 proc. Švedijos gyventojų, bendruomenėse.

Imigrantus Švedijoje galima skirstyti į dvi kategorijas. Daugelis jų atvyko iš gretimų valstybių, kurios su Švedija glaudžiai kultūriškai susijusios. Šie imigrantai gauna nemažas pajamas ir nekelia problemų Švedijos valdžiai bei policijai. Antrajai kategorijai priklauso prieglobsčio prašytojai iš kariaujančių valstybių arba politinių neramumų kamuojamų šalių. 2011 metais politinį prieglobstį Švedijoje gavo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Beveik pusė jų buvo iš Sirijos, Afganistano ir Somalio.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"