TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai Austrijoje: nuosaikaus kandidato pergalė

2016 05 24 6:00
Nedidele persvara rinkimus laimėjo Žaliųjų partijos atstovas Alexanderis Van der Bellenas. AFP/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose abu kandidatai – populistinės Laisvės partijos atstovas Norbertas Hoferis ir Žaliųjų partijos remiamas Alexanderis Van der Bellenas – rinkėjų balsus pasidalijo beveik tolygiai. Pirmadienį Austrija užgniaužusi kvapą skaičiavo balsus. Paaiškėjo, kad nuosaikių pažiūrų kandidatui paskutinę minutę pavyko įveikti radikalųjį priešininką. Tačiau apylygis palaikymas rodo ne tik didžiulį vidinį Austrijos susipriešinimą, bet ir prognozuoja, kad ateityje kraštutinės dešinės judėjimai Europoje tik stiprės.

Suskaičiavus daugumą sekmadienį Austrijos prezidento rinkimuose savo nuomonę pareiškusių gyventojų balsų paaiškėjo, kad 45-erių kraštutinės dešinės partijai atstovaujantį aviacijos inžinierių N. Hoferį ir 72 metų nuosaikių pažiūrų ekonomikos profesorių A. Van der Belleną palaiko beveik po 50 proc. rinkėjų. Kam priklauso galutinė pergalė, paaiškėjo suskaičiavus balsavusiųjų paštu biuletenius. Šitaip savo valią pareiškė apie 750 tūkst. rinkėjų, o tai sudaro apie 12 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų.

Nedidele persvara rinkimus laimėjo Žaliųjų partijos atstovas A. Van der Bellenas. Šitaip jis sutrukdė N. Hoferiui tapti pirmuoju po Antrojo pasaulinio karo Europos valstybės vadovus, kuris atstovautų kraštutinės dešinės partiją. Ir nors jo pergalė leidžia šiek tiek lengviau atsikvėpti politiniam Austrijos elitui, didžiulis N. Hoferio palaikymas yra simbolinis Laisvės partijos laimėjimas. Sekmadienio vakarą komentuodamas apylygius rezultatus N. Hoferis teigė, jog šie rinkimai – istorinis įvykis: „Prieš 11 metų Laisvės partijos palaikymas siekė vos 3 procentus. Dabar už ją balsavo kas antras austras.“ Šitoks partijos populiarumas ne tik turės įtakos Austrijos politinei ateičiai, bet ir suteiks postūmį populistinėms kraštutinės dešinės partijoms kitose Europos valstybėse.

Susiskaldžiusi Austrija

Paaiškėjus, kad abu kandidatai surinko apylygiai balsų, centrinių pažiūrų komentatorius Hansas Rauscheris iš laikraščio „Der Standard“ pareiškė, jog „tai, be abejo, rodo šalies susiskaldymą. Galima bandyti tai pakeisti, bet akivaizdu, kad nuotaikos yra nukreiptos prieš įsitvirtinusį politinį elitą“.

Penktadienį prieš balsavimą abu kandidatai surengė susitikimus su rinkėjais ir per juos pabrėžė savo skirtingą požiūrį į Austrijos ateitį, kuris ne sykį išryškėjo rinkimų kampanijos mėnesiais. A. Van der Bellenas trumpai susitiko tik su keliais šimtais rėmėjų. Kandidatas paprašė susirinkusiųjų paraginti savo kolegas, draugus ir artimuosius balsuoti už tai, kas, jo nuomone, turės didžiulių pasekmių Austrijos ateičiai. Politikas skatino rinkėjus paremti „atvirą, Europai draugišką, europietiškai mąstančią Austriją“.

N. Hoferis, priešingai, kreipėsi į tūkstančius rėmėjų, atėjusių į dviejų valandų trukmės renginį vienoje iš jo partijos būstinių Vienoje. Jis pabrėžė, kad yra atviras užsieniečiams ir migrantams Austrijoje, tačiau tik tuo atveju, jei šie paklūsta įstatymams. „Asmenys, kurie nevertinate mūsų šalies ir išvykstate kovoti už „Islamo valstybę“ ar prievartaujate moteris, Austrija nėra jūsų namai, – tvirtino kandidatas į prezidentus. – Jūs negalite čia pasilikti.“

N. Hoferis, kuris per 5 mėnesių rinkimų kampaniją prisistatinėjo kaip „proto balsas“, visą populistinę ir priešinančią retoriką paliko savo partijos lyderiui Heinzui Christinianui Strache. Šis sakydamas kalbą, trukusią apie valandą, pasmerkė A. Van Der Belleną kaip nusidėvėjusio politinio elito įsikūnijimą, kurio atvira politika migrantų atžvilgiu įstūmė Austriją į grėsmingą padėtį. „Užsieniečių nusikalstamumas didėja dėl neatsakingos šios vyriausybės politikos“, – tvirtino H. Ch. Strache. Ši žinia, dar paaštrinta įvairių bulvarinės žiniasklaidos pranešimų, regis, atspindėjo kai kurių Austrijos piliečių nuomonę apie migrantus.

Praėjusiais metais prieglobsčio Austrijoje paprašė 90 tūkst. asmenų, o tai sudaro maždaug 1 proc. šalies gyventojų. Anot valstybės pareigūnų, proporciškai pagal gyventojų skaičių Austrija priėmė daugiau pabėgėlių nei bet kuri kita Europos šalis. Nusistatymą prieš migrantus dar labiau skatina didėjantis nedarbas Austrijoje.

Norbertas Hoferis /web.de nuotrauka

Nusisukama nuo tradicinių partijų

Austrijos posūkis į dešinę per pirmąjį praėjusį mėnesį vykusį prezidento rinkimų turą (tąkart N. Hoferis surinko 35 proc., o A. Van der Bellenas – 21 proc. rinkėjų balsų) atspindėjo nusivylimą dviem pagrindinėmis šalies partijomis: centro kairės Austrijos socialdemokratų partija ir centro dešinės Austrijos liaudies partija. Šios politinės jėgos kartu valdė Austriją nuo Antrojo pasaulinio karo. Per pirmąjį turą jų kandidatai patyrė triuškinamą pralaimėjimą – gavo po 11 proc. balsų – ir buvo išstumti iš tolesnės kovos.

Šie rezultatai lėmė kanclerio Wernerio Faymanno, priklausančio socialdemokratams, atsistatydinimą gegužės 9 dieną. Jo sekėjas Christianas Kernas, buvęs nacionalinės geležinkelių įmonės vadovas, teikia vilčių, kad tradicinės partijos gali būti atgaivintos. Nė viena iš tradicinių partijų nesiūlė rinkėjams už ką balsuoti, tačiau Ch. Kernas atskleidė, jog rems A. Van der Belleną.

Iki šiol buvo laikomasi politikos, kad Austrijos prezidento vaidmuo yra grynai reprezentacinis. Tačiau Konstitucijoje yra nuostata, pagal kurią teoriškai prezidentas gali paleisti žemesniuosius parlamento rūmus ir paskirti naujus rinkimus. Buvo baiminamasi, kad jei būtų laimėjęs N. Hoferis, jis, ko gero, bandytų tuo pasinaudoti.

Kraštutinė dešinė virto norma

Prieš 17 metų, kai Laisvės partija pirmą kartą prisidėjo prie Austrijos vyriausybės, kilo didžiulis nepasitenkinimas. ES šalys Austrijai net įvedė sankcijas. Dabar Laisvės partija ir jos populiarumas toli gražu nėra neįprastas ar išskirtinis fenomenas Europoje.

Šios politės jėgos nusistatymas prieš politinį elitą, euroskeptiškas požiūris, priešinimasis imigracijai ir nuolatinis akcentavimas, kad ji įsiklauso į žmonių poreikius, rezonuoja su populistiniais dešiniojo sparno judėjimais visoje Europoje: Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir kitur.

Austrijos diplomatas Wolfgangas Petritschas BBC sakė: „Tai labiau Europos nei Austrijos problema. Šios partijos sugebėjo balsavimą už jas paversti normaliu reiškiniu. Daugiau tai nebėra jokia problema, ir būtent todėl situacija tokia pavojinga.“

Europos gyventojai populistinės dešinės jau savaime nebegretina su kraštutinės dešinės ideologija ar simpatizavimu nacistinėms pažiūroms. Nors Laisvės partijos įsitikinimai daugeliui austrų yra tiesiog nepakenčiami, nemaža dalis rinkėjų žiūri į ją kaip į dinamišką, įvairių tabu nesukaustytą ir paprastai šnekančią alternatyvą senamadiškam, privilegijuotam ir neefektyviam elitui.

Net po A. Van der Belleno pergalės susiskaldžiusioje Austrijoje kai kurie žmonės su nerimu, o kiti su viltimi laukia visuotinių parlamento rinkimų, kurie vyks 2018 metų rugsėjį.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"