TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai Azerbaidžane: Ilhamas Alijevas valdys trečią kadenciją

2013 10 10 6:00
Vis geriau gyvenantys, bet vis mažiau laisvių turintys azerbaidžaniečiai rinko prezidentą. Reuters/Scanpix nuotraukos

Vakar naftos turtingo Azerbaidžano žmonės ėjo balsuoti per rinkimus iš anksto žinodami, kad juos laimės dabartinis prezidentas Ilhamas Alijevas. Jis nesivargino skirti daug dėmesio rinkimų kampanijai, nes neturėjo jokios baimės, jog kas nors galėtų mesti jam rimtą iššūkį.

Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad per rinkimų kampaniją valdžia ėmėsi precedento neturinčio kritikų triuškinimo. Tačiau 9 mln. gyventojų turinčioje šalyje opozicija nėra populiari, nes azerbaidžaniečiai patenkinti gerove, kurią jie gauna iš naftos - šalies bendrasis vidaus produktas pastaraisiais metais padidėjo daugiau nei trigubai. Kita vertus, gyvenimo lygiui augant, žmonės mato vešinčią korupciją ir didžiulius skirtumus tarp turtingųjų ir vargšų. Susirėmimai, sausį įvykę kai kuriuose Azerbaidžano rajonuose, kur žmonių kantrybė trūko dėl vietos vadukų korupcijos, parodė, kad visuomenė nepatenkinta regionų vadovais, taigi ir apskritai valdančiuoju elitu.

Azerbaidžanas yra prezidentinė respublika, prezidentas labai svarbus, nes jis yra tiek valstybės, tiek vyriausybės galva ir turi didžiulių įgaliojimų.

Apatija ir baimė

Pagrindinis opozicijos bloko kandidatas buvo 61 metų istorijos profesorius Džamilis Chasanlis. Tai, kad opozicija pamiršo tarpusavio vaidus ir iškėlė vieną kandidatą, jau savaime laikoma nemenku laimėjimu. Be Dž.Chasanlio, į prezidentus kandidatavo dar penki parlamento nariai ir dvi mažai žinomos opozicijos asmenybės. Nė vienas kandidatų nekėlė jokios grėsmės I.Alijevui, kuris mėgaujasi didžiule valdžia nuo pat 2003 metų, kai paveldėjo prezidento postą iš savo tėvo Heidaro Alijevo. Po 2009 metų referendumo jis išbraukė iš Azerbaidžano Konstitucijos dviejų prezidento kadencijų limitą ir dabar galės valdyti šalį trečią kadenciją.

Jau dešimtmetį Azerbaidžaną valdantis I.Alijevas užsitikrino dar bent penkerius metus valdžioje.

Kai kurie kandidatai buvo "netikri", valdančiojo elito parinkti tik rinkėjams apdumti ir opozicijos kandidatui pakenkti. Tai buvo akivaizdu per televizijos debatus, kai visi kiti kandidatai puolė Dž.Chasanlį.

Tarptautiniai stebėtojai rinkimų kampaniją apibūdino kaip kupiną apatijos ir baimės. "Human Rights Watch" pranešime pažymima, kad per pastaruosius vienus metus valdžia intensyviau triuškino pilietinę visuomenę, priėmė virtinę įstatymų, ribojančių bet kokios disidentinės veiklos apraiškas. Pavyzdžiui, už nesankcionuoto mitingo organizavimą ar dalyvavimą jame skiriama 10 tūkst. dolerių bauda. Areštuota ir sukišta į kalėjimus dešimtys politinių aktyvistų. Septyni jų yra jaunimo judėjimo "Nida" vadovaujantys nariai, areštuoti balandį, kai protestavo prieš korupciją, jiems gresia kaltinimai masinių neramumų organizavimu ir neteisėtu ginklų laikymu. Azerbaidžano politikos analitikai sako, kad "Nida" buvo viena gyvybingiausių jaunimo jėgų šalyje ir galėjo turėti įtakos rinkimų kampanijai, jei jos lyderiai nebūtų suimti.

Prieš rinkimus politinių kalinių skaičius Azerbaidžane padvigubėjo, manoma, kad tokių kalinių yra dešimtys arba net šimtai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) kritikavo kampaniją, stokojusią išsamių debatų ir subalansuoto informavimo žiniasklaidoje, ribojusią žodžio laisvę. Kita vertus, laikotarpis prieš rinkimus buvo ramus, nors valdžia nerimauja dėl galimų neramumų po rinkimų.

Vakarų draugas, išslydęs iš Rusijos įtakos

Azerbaidžanas yra svarbus naftos ir gamtinių dujų tiekėjas Europos rinkai. Vakarų valstybėms Azerbaidžanas patrauklus dėl strateginės geografinės padėties ir naftos bei dujų gamintojo ir transportuotojo statuso. Tokios tarptautinės milžinės kaip BP, "ExxonMobil" ir kitos Vakarų kompanijos investavo milijardus dolerių į Azerbaidžaną. Nuo 2005 metų pradėjo veikti Europos Sąjungos ir JAV remiamas naftotiekis, kuriuo žalia nafta iš Azerbaidžano teka per Gruziją į Turkiją, apeinant Rusiją. Šis naftotiekis yra labai svarbus Vakarų tikslui sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių. Rusijai nepavyko uždėti savo letenos ant Azerbaidžano nei politiškai, nei per "Gazprom" ar kokias kitas kompanijas užvaldant šios šalies naftą bei dujas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"