TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai Baltarusijoje pokyčių neatneš

2015 10 07 6:00
Vykstant opozicijos lyderių susitikimui, Minsko centre buvo susirinkę ir Aliaksandro Lukašenkos, ir laisvo žodžio šalininkai.  AFP/Scanpix nuotrauka

Mūsų šalies politikai ir politologai vienbalsiai kritiškai vertina šį sekmadienį kaimynėje Baltarusijoje vyksiančius prezidento rinkimus. Neabejojama, kad nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka laimės rinkimus, o susilpninta opozicija neturės didelių pajėgų protestuoti.

Baltarusijos prezidento rinkimuose dalyvauja keturi kandidatai. Be A. Lukašenkos, jais patvirtinti Liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius, pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą“ aktyvistė Tatjana Korotkevič ir Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius.

Situaciją kaimynėje šalyje stebintys politikai šiuos rinkimus vadina spektakliu ir nemano, kad jie Baltarusijoje paskatins teigiamas permainas.

Rinkimų kampanija nevyksta

Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas pasakojo stebintis situaciją Baltarusijoje, žiūrintis šios šalies televizijos kanalus. Tikra rinkimų kampanija kaimynėje šalyje esą nevyksta. „Iš esmės viešojoje erdvėje yra mažai informacijos, išskyrus apie prezidentą, apie kurį nuolat kalbama, jis pats kalba, nušviečiamas jo dalyvavimas įvairiuose renginiuose. Reportažų apie kitus kandidatus man nelabai teko matyti. Todėl kalbėti apie rinkimų kampaniją labai sudėtinga“, – pažymėjo jis.

„Nelabai demokratišku“ G. Kirkilas vadino ir A. Lukašenkos norą išlaikyti jau dvidešimt vienus metus užimamą prezidento postą. „Net Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kartais kalba, kad galbūt kada nors jis nebus prezidentas. Iš mūsų kaimynės šalies prezidento to niekada negirdėjau. Matyt, įsivaizduoja, kad tik jis vienas gali vadovauti šaliai. Vargu ar kas nors iš tikrųjų keisis. Juolab kad nėra požymių, jog opozicija stiprėtų. Priešingai, ji tik silpnėja“, – konstatavo jis.

G. Kirkilas abejojo, kad Baltarusijoje gali vykti panašaus masto protesto akcijos kaip po 2006 ar 2010 metų prezidento rinkimų. „Man atrodo, kad buvusi Baltarusijos opozicija yra palaužta, išvaikyta. Gali būti, kad jaunimas nėra patenkintas, bet vargu ar jis yra labai stipriai organizuotas. Tokių protestų, kokie būdavo anksčiau, neprognozuoju“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

G. Kirkilo nuomone, mūsų šalies interesas – išsaugoti glaudžius ekonominius santykius su Baltarusija. Nors Baltarusijoje į laisvę buvo paleisti keli opozicijos veikėjai, politikas nemano, kad Europos Sąjunga (ES) galėtų atšaukti Baltarusijai taikomas sankcijas, nes žmogaus teisių srityje situacija kaimynėje valstybėje nepasikeitė. Klausimas dėl sankcijų pratęsimo Briuselyje turėtų būti svarstomas po prezidento rinkimų. Anot G. Kirkilo, sankcijos duoda tam tikrų rezultatų, nes „neleidžia Baltarusijos prezidentui visiškai savavaliauti“.

Nesitiki didelių protestų

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Arminas Lydeka atsisakė vykti į Baltarusiją stebėti prezidento rinkimų. Jis įsitikinęs, kad šioje šalyje nebus jokių rinkimų. „A. Lukašenkos režimas tai vadina rinkimais ir nori tai pateikti kaip rinkimus. Tačiau nereikia pasiduoti Minsko režimo siūlomai darbotvarkei, ypač kalbant apie terminų vartojimą. Tai bus vienas iš eilinių sekmadienių, kai atitinkamai dar vienai kadencijai bus patvirtintas prezidento A. Lukašenkos valdymas“, – tvirtino jis.

A. Lydeka pridūrė, kad Baltarusijoje nevyko jokia rinkimų kampanija, opozicija negalėjo laisvai kelti savo kandidatų, o rinkimuose dalyvaujantys veikėjai nėra visuomenės lyderiai, jų kandidatūros suderintos su A. Lukašenkos aplinka.

Politikas taip pat abejojo, ar po rinkimų opozicija gali surengti didelę protesto akciją. „Manau, kad toje šalyje jau per daug iš gilumos, šaknų iškirstas laisvas žodis. Opozicija sunaikinta ne tik kaip konkretūs asmenys, bet ir sugriauta sistema jos laisvam veikimui. Nelabai įsivaizduočiau, kas ten galėtų organizuoti kokį nors ėjimą į gatves, mitingus, protestus“, – sakė A. Lydeka.

Nors Europoje pasigirsta nuomonių, jog derėtų švelninti ar net atšaukti sankcijas Baltarusijai, parlamentaras įsitikinęs, kad nereikia daryti nuolaidų. Be to, jo manymu, sankcijų politika kaimynės šalies atžvilgiu nepasiteisino, reikia ieškoti naujų receptų, kaip paveikti oficialųjį Minską, kad jis pasuktų demokratijos keliu.

A. Lydeka pabrėžė, kad Baltarusija – labai svarbi kaimynė, su kuria būtina stiprinti ekonominius, kultūrinius, žmonių ryšius. „Tačiau visiškai nematau priežasčių, kad po sekmadienio santykiai kaip nors galėtų ar turėtų pasikeisti“, – akcentavo A. Lydeka.

Tvirtos A. Lukašenkos pozicijos

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas taip pat pritarė, kad Baltarusijos prezidento rinkimai yra surežisuoti. A. Lukašenka neblogai kontroliuoja politinę situaciją. Tai įrodo faktas, kad iš kalėjimo paleisti keli opozicionieriai, neseniai įvyko kelios demonstracijos, per kurias net nebuvo suimtųjų. Be to, kaimynės šalies prezidentas pasikinkė tautinio patriotizmo bangą. „Net jeigu rinkimai vyktų visiškai objektyviai, manau, kad A. Lukašenka juose turbūt dominuotų, nes žiniasklaida, jėgos struktūros – viskas yra jo rankose. Išskyrus galbūt tam tikrus santykių su Rusija niuansus, kurie kelia sumaištį. Turiu galvoje Rusijos planus steigti karinę bazę Baltarusijoje. Tai veiksnys, galintis šiek tiek trikdyti bendrą situaciją, nes aišku, kad čia valdo Rusija, valia ateina iš Rusijos gynybos ministerijos. Ministras Sergejus Šoigu pasakė, kad bazė bus, ir ji bus, o A. Lukašenka praktiškai nutylėjo tą reikalą ir neturi ką pasakyti. Tai tam tikras koziris opozicijai“, – aiškino ekspertas.

B. Ivanovo manymu, A. Lukašenkos perrinkimas gali sukelti protestų. Juolab kad kaimynėje šalyje yra susiformavusi gana tvirta tautinė protesto grupė, kuri taria savo žodį beveik per kiekvienus rinkimus ir po jų. Vis dėlto ji nėra tokia gausi, kad galėtų daryti realią įtaką ar ką nors pakeisti. „A. Lukašenkos pozicijos Baltarusijoje tiek tvirtos, kad būtų sunku numatyti kokį kitokį raidos scenarijų, kuris būtų jam nepalankus. Vienintelis dalykas, galintis ką nors pakeisti, būtų ekonomikos griūtis. Tai įmanoma, turint omenyje, jog Rusija jiems pinigų nelabai duoda, dėl to bandoma koketuoti su Vakarais tikintis, kad bus suteikta pinigų ar resursų. Beje, tam tikrų resursų suteikta. Vien faktas, kad buvo panaikinta dalis sankcijų, kai buvo paleisti politiniai kaliniai, daug ką pasako“, – pažymėjo B. Ivanovas.

Turint galvoje globalias problemas ir iššūkius, pasak politologo, galima tikėtis santykių su Baltarusija atšilimo. Tačiau keisdami požiūrį į A. Lukašenką Vakarai turėtų būti atsargūs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"