TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai Danijoje: įtemptos lenktynės status quo link

2015 06 17 6:00
Dėl Danijos vyriausybės vadovo posto varžosi dabar premjerės pareigas einanti socialdemokratė Helle Thorning-Schmidt ir buvęs šalies ministras pirmininkas liberalas Larsas Lokke Rasmussenas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Įdomiausias rytoj Danijoje vyksiančių parlamento rinkimų aspektas – patys danai po jų tikriausiai nepajus jokio skirtumo.

Kairysis ir dešinysis blokai, kurių kiekvienas susideda iš penkių partijų, kovoja dėl rinkėjų dėmesio vienoje iš lygiausių lenktynių Danijos politikoje pastaraisiais metais. Tačiau gyventojams turbūt teks kliautis asmeninėmis simpatijomis, nes abi stovyklos kelia labai panašius politinius tikslus.

Užsienio politika retai minima rinkimų kampanijoje. Pagrindinės tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų svarstomos temos: kaip priversti danus dirbti valstybėje, kurioje veikia ypač dosni socialinių išmokų sistema, kaip išlaikyti optimalaus lygio imigrantų srautą ir užtikrinti, kad čia atvykę užsieniečiai duotų šaliai naudos, o ne keltų rūpesčių.

Smūgis dešiniesiems

Jau per pirmą rinkimų kampanijos spaudos konferenciją diskusiją dėl socialinių išmokų pradėjo dešiniųjų bloko lyderis ir buvęs ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas. Jis pateikė pavyzdį, esą patvirtinantį, kad Danijoje veikianti gerovės sistema neskatina gyventojų dirbti. L. L. Rasmussenas papasakojo apie mažą įmonę „Panorama“, iš kurios išėjo darbuotojas, nes buvo įsitikinęs, jog daugiau pinigų gaus nedirbdamas. Dešiniųjų lyderis nesugebėjo pateikti įrodymų, kad ši istorija tikra, ir niekam nepavyko susisiekti su buvusiu darbuotoju, apie kurį kalbėjo politikas. Kai smulkiojo verslo savininkas išėjo į viešumą ir patvirtino L. L. Rasmusseno istoriją, žala jau buvo padaryta. Be to, vėliau atskleista, kad jis dalyvauja politiko rinkimų kampanijoje ir už tai gauna algą.

Diskusijas, vykusias po šio incidento, užgožė daugybė statistikos apie nedarbą, pašalpas, atlyginimus ir kitas Danijos socialinių garantijų sistemos detales. Partijos, profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ir pavieniai ekonomistai ėmė viešinti savo duomenis, o kitus kaltinti manipuliacijomis, melu ir dezinformacija.

Daugumai danų, nesusipažinusių su itin sudėtinga šalies socialinių išmokų sistema, šie svarstymai turėjo skambėti kaip sausos technokratų kalbos. Tačiau dešiniųjų blokui jos reiškė katastrofą. Pirmą kampanijos savaitę smarkiai smuko jo reitingai, nors ilgą laiką iki rinkimų pergalė prognozuota būtent dešiniesiems.

Vėliau daugiausia dėmesio imta skirti pabėgėlių ir imigracijos politikai – rinkėjams šie klausimai svarbūs dar nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Pabėgėliai ir imigracija - skaudi tema socialdemokratams, kurie dominavo šalies politikoje ir neturėjo konkurencijos iki pat 1995-ųjų. Tuomet buvo įkurta Danijos liaudies partija ir socialdemokratai prarado šimtus tūkstančių rinkėjų, nepatenkintų, anot jų, pernelyg švelnia Danijos imigracijos politika.

Daugelis kairiųjų rinkėjų piktinasi, kai premjerė socialdemokratė Helle Thorning-Schmidt giria naujus prieglobsčio prašytojams taikomus apribojimus, kuriuos įvedė jos vyriausybė. Šiaip ar taip, perkėlus dėmesį nuo socialinių išmokų prie pabėgėlių ir migrantų politikos, daugiau naudos gavo būtent dešiniųjų blokas. Gyventojams atrodo, kad jis labiau įsipareigojęs griežtinti esamas taisykles.

Viliojančios alternatyvos

Nors rytoj danai galės balsuoti už daugiau kaip 10 partijų, parlamento rinkimai čia paprastai vyksta panašiai kaip prezidento: gyventojai rinksis iš buvusio ministro pirmininko L. L. Rasmusseno ir dabar premjerės pareigas einančios H. Thorning-Schmidt.

Galbūt nusivylę tokiu menku pasirinkimu ir pagrindinių varžovų politiniais panašumais bei technokratiniais debatais, rinkėjai ieško alternatyvų – naujesnių ir ideologiškai tyresnių partijų. Geriausi tokių alternatyvų pavyzdžiai: žaliųjų partija „Alternativet“, kurios pavadinimas reiškia būtent alternatyvą, ir dešiniųjų Liberalų aljansas. Abi politinės jėgos visų pirma stengiasi pritraukti jaunesnius danus. Apklausos prognozuoja, kad šiuose rinkimuose už partijas, turinčias darbo vyriausybėje patirties, balsuos mažiausiai gyventojų nuo 1973-iųjų.

Apie Europos Sąjungą (ES) pradėta diskutuoti tik įpusėjus rinkimų kampanijai. Dešinieji, iš dalies atsakydami į kylantį euroskepticizmą tarp rinkėjų, pažadėjo dirbti drauge su Jungtinės Karalystės vyriausybe, siekiančia susigrąžinti kai kurias galias iš Briuselio.

Jeigu danai išsirinktų dešiniųjų vyriausybę, šalies politiką dėl ES iš tikrųjų galėtų paveikti Danijos liaudies partijos euroskepticizmas. Tuomet Danija taptų potencialia Jungtinės Karalystės sąjungininke derybose dėl ES sutartyje įtvirtintos „vis glaudesnės sąjungos“. Tad vienokia ar kitokia Danijos politika ES atžvilgiu gali būti didžiausias skirtumas tarp dešinės ir kairės, nes abu blokai žada siekti labai panašių tikslų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"