TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai Egipte grasina Arabų pavasarį paversti Arabų žiema

2011 11 28 10:00

Neramumai Egipte, kiek nurimus 2011 metų pradžioje įsiplieskusiai revoliucijai, atsinaujino spalio 9 dieną, kai triukšminga, tačiau taiki krikščionių koptų demonstracija buvo žiauriai numalšinta karinės policijos. Nuo to laiko įtampa Egipte auga, naujų protestuotojų pripildydama Tahriro aikštę sostinėje Kaire, o vidinių Egipto visuomenės nesutarimų atomazga, ko gero, ims aiškėti per šiandien prasidėsiančius parlamento rinkimus.

Paviršiniai sumaišties motyvai

Svarbiausia priežastis, dėl kurios Egipte ir vėl plinta smurtas, yra karinės vadovybės, kontroliuojančios valstybės aparatą po prezidento Hosni Mubarako nuvertimo, nesugebėjimas sklandžiai vadovauti šalyje vykstančiam pereinamajam procesui į demokratinį režimą. Kariuomenės vadai per mažiau nei pusmetį sugebėjo kone visiškai prarasti buvusį didžiulį visuomenės pasitikėjimą.

Tai įvyko daugiausia dėl jų atitrūkimo nuo visuomenės nuotaikų po sėkmingos revoliucijos - egiptiečiai siekė panaikinti autokratinio režimo liekanas ir paspartinti piliečių valią atspindinčios demokratinės valstybės raidą. Neadekvatus jėgos naudojimas prieš įvairaus plauko protestuotojus tik dar labiau pablogino padėtį.

Dabar situacija tokia, kad net tarpusavyje konkuruojančios islamistų ir sekuliaristų politinės grupuotės reikalauja kuo greičiau nušalinti karinę vadovybę nuo politinės valdžios. Vis dėlto atidžiau pažvelgus į artėjančių parlamento rinkimų užkulisius paaiškėja, kad visa tai tėra ledkalnio viršūnė.

Povandeninių srovių gniaužtuose

Šiuo metu vyksta aršios varžybos tarp trijų įtakingiausių visuomenės grupių - kariuomenės, islamistinių bei sekuliaristinių grupuočių šalininkų. Kariuomenė, atstovaujama iš 20-ies aukščiausių kariuomenės vadų sudarytos Aukščiausiosios kariuomenės tarybos (AKT), siekia išlaikyti savo tradicinį statusą, galiojantį nuo 1952 metais įvykusio karinio perversmo, kuris saugo kariuomenę nuo pernelyg didelės civilinės valdžios įtakos ir kontrolės.

Visa tai tapo akivaizdu, kai prieš skelbdama perėjimo prie demokratinio režimo darbotvarkę AKT teisiškai įtvirtino virškonstitucinius saugiklius, reglamentuojančius minėtojo privilegijuoto statuso išlaikymą bei atimančius naujai išrinkto parlamento galias parašyti ir priimti naują valstybės konstituciją be AKT žinios.

Be to, AKT palaimino itin komplikuotą ir iš dalies nedemokratišką rinkimų į parlamentą tvarką. Tai greičiausiai palaidos ne tik tikrųjų Egipto revoliucijos įkvėpėjų - naujai susikūrusių sekuliaraus jaunimo judėjimų - bet ir krikščionių koptų organizacijų galimybes būti išrinktiems į parlamentą. Naujoji rinkimų tvarka sukuria palankesnes sąlygas kariuomenės įtakos marionetėms ir ypač (kas ir kelia didžiausią nerimą) islamistinėms jėgoms - Musulmonų brolijai bei dar radikalesniam salfistų judėjimui. Tokia situacija grėsminga dėl to, kad revoliucingai nusiteikusi visuomenės dalis praras neseniai atsiradusį tikėjimą demokratija.

Minėtieji virškonstituciniai saugikliai labai papiktino islamistines jėgas, kurios po jiems sėkmingų rinkimų dėl to negalėtų tvirtai paimti valdžios į savo rankas. Kita vertus, dėl tų pačių priežasčių pradžioje prisidėję prie sekuliaristų protestų Tahriro aikštėje vėliau jie nustojo ten dalyvauti. Tai galima aiškinti nenoru dar labiau aštrinti susidariusios smurto atmosferos, kuri grasina nukelti parlamento rinkimų datą.

Štai sekuliarūs judėjimai, dominuojami jaunimo, priešingai, matydami savo atsilikimą rinkimų rezultatų prognozėse siekia nukelti rinkimų datą. Tai naujai susikūrusioms, susiskaldžiusioms bei patirties stokojančioms partijoms suteiktų daugiau laiko sukurti atsvarą daug organizuotesnėms ir disciplinuotesnėms islamistų grupuotėms.

Galima baigtis kelia nerimą

Jau dabar akivaizdu, kad rinkimai bus nedemokratiški. Kai kurie nuosaikūs politiniai judėjimai dėl to nusprendė juos boikotuoti. Yra pagrindo manyti, kad Musulmonų brolijai ir dar radikalesniems jų partneriams atėjus į valdžią buvusioji nuosaikiųjų padėtis prie H. Mubarako autoritarinio režimo ilgainiui gali pasirodyti kaip prarastasis rojus. Kita vertus, kariuomenė - stabilumo ir ideologinio bei religinio nuosaikumo garantas - dar nėra iššvaisčiusi viso savo populiarumo kraičio ir kol kas laikoma Egipto galybės simboliu.

Vis dėlto tai gali nepadėti sulaikyti pakankamai konservatyvios Egipto visuomenės radikalizacijos. Vakariečių aklas vylimasis nuoširdžiu islamistinių grupuočių demokratizacijos siekiu atrodo keistai, kai egiptiečių Musulmonų brolija atvirai reiškia paramą teroristiniam palestiniečių "Hamas" judėjimui.

Triukšmingas ir sekuliarus jaunimas neatspindi tikrųjų šalies nuotaikų. Visuomenė, kurios 84 proc. remia mirties bausmę, 82 proc. - užmėtymą akmenimis baudžiant už svetimavimą, o 60 proc. griežtai pasisako už šariato teisę (pagal neseną pripažinto tyrimų centro PEW apklausą), tiesiog negali nuoširdžiai išpažinti demokratijos ir politinio pliuralizmo idealų.

Kaip atrodo likęs Arabų pavasario peizažas? Štai Libijoje radikalizmo šleifą turinčios, su Musulmonų brolija siejamos jėgos jau konsolidavo savo jėgas naujoje vyriausybėje. Vadinamoji "sėkmės istorija" Tunise, kurios griebiamasi prognozuojant Egipto ateitį, kur po analogiškos revoliucijos valdžią paėmė gan nuosaikūs islamistai, taip pat yra abejotina. Ten vis sunkiau pavyksta nuslėpti atvejus, liudijančius, kad po fasadiniu nuosaikumu, iškilmingai rodomu Vakarams, glūdi tie patys ryšiai su radikaliomis islamistinėmis grupuotėmis. Taip pat dera paminėti, kad pakankamai konservatyvi visuomenė Tuniso provincijoje sudaro rimtą konkurenciją prancūzų įtakos veikiamiems pakrantės sekuliaristams.

Bet kuriuo atveju parlamento rinkimai tik išryškins vidines Egipto visuomenės takoskyras. Atrodo, kad šalies laukia du tikėtiniausi scenarijai - artėjimo prie teokratinio Irano arba turkiškos demokratijos su dar griežtesne kariuomenės priežiūra. Be abejo, nereikia atmesti ir visiškos suirutės bei pilietinio karo galimybės. Turint omenyje Egipto geopolitinį svorį, visos minėtos alternatyvos gresia pavojingomis Arabų pavasario šalnomis, jei ne atslenkančia Arabų žiema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"