TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai gali pateikti staigmenų

2009 10 28 0:00
Tarp galimų kandidatų minima tik viena moteris - M.Robinson.
AFP/Scanpix nuotraukos

Europa sprendžia, kokio ji norėtų pirmojo bendro savo prezidento, tačiau Čekijai dar nebaigus ratifikuoti Lisabonos sutarties sprendimas gali būti atidėtas.

Tikintis, kad Čekijos prezidentas vis dėlto pasirašys Lisabonos sutartį, kuri atvers kelią reformuoti Europos Sąjungą (ES), šią savaitę prasidėjo karštos varžybos dėl naujų postų Briuselyje. ES vadovai rengiasi įnirtingoms deryboms, kurios ketvirtadienį numatytos Briuselyje.

T.Blairo galimybės sumenko

Ilgą laiką pagrindiniu pretendentu į naują ES prezidento pareigybę, atsirasiančią įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, laikytas buvęs britų premjeras Tony Blairas, tačiau jo pozicijas šiomis dienomis pakirto Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis pareiškė, kad būtų problema, jei ES prezidento postas, į kurį asmuo būtų skiriamas pustrečių metų laikotarpiui, atitektų valstybei, kuri nėra įsivedusi euro. Neigiamo požiūrio į T.Blairą laikosi Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija.

Taip pat pageidaujama, kad šalis, kurios atstovas taps ES prezidentu, priklausytų nevaržomo judėjimo Šengeno zonai ir nebūtų išsiderėjusi išlygų dėl ES pagrindinių teisių chartijos. Pastaroji nuostata užkerta kelią pretenduoti į šias pareigas lenkams, airiams ir čekams.

Vis dėlto realiausia kliūtimi T.Blairui užimti ES prezidento postą laikoma jo buvusi akla parama Gerorge'ui W.Bushui dėl Irako bei Prancūzijos prezidento ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel noras, jog šias pareigas eitų ne toks garsus veikėjas, kad būtų galima lengviau jį kontroliuoti.

Didžioji Britanija oficialiai iškėlė T.Blairo kandidatūrą per pirmadienį Liuksemburge vykusį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą. Pasak britų užsienio reikalų ministro Davido Milibando, blokui reikia "ryžtingo balso". Jis perspėjo, kad artimiausiais metais pasaulinius įvykius lems JAV ir Kinija, jei ES, didžiausia pasaulio ekonominė bendrija, nepaskirs pasaulinio lygio vadovo. T.Blairo paskyrimas nulemtų ES ateities politiką. "Jis yra įtaigus įtikinėtojas, tikras europietis ir koalicijos kūrėjas", - sakė Didžiosios Britanijos užsienio politikos vadovas.

Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas paprašė dviejų aukščiausių savo patarėjų imtis diskretiškos lobistinės veiklos Europoje T.Blairo naudai.

Lietuva paremtų Latviją

Stiprėjantį Liuksemburgo pasipriešinimą T.Blairo kandidatūrai diplomatai sieja su galimybe, kad postas atitektų Liuksemburgo premjerui, vadovaujančiam 16 euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei. Jeanas Claude'as Junckeras neabejotinai gali būti laikomas puikiu kandidatu, turint galvoje jo patirtį, kurią įgijo ilgiausiai Europoje vadovaudamas vyriausybei.

Tarp kitų realių pretendentų diplomatai dažnai mini buvusį Suomijos premjerą Paavo Lipponeną ir Olandijos premjerą Janą Peterį Balkenende. Pastarasis turi kai kurių pranašumų. 53 metų olandų politikas yra palyginti naujas veidas iš centro dešiniųjų stovyklos, kuriai priklauso dauguma Europos lyderių. Be to, jis sėkmingai vadovauja plačiai koalicijai, o tai sudaro prielaidą užmegzti santykius su centro kairiųjų politiniais veikėjais, kurių stovykla gerokai padidėjo po neseniai įvykusių rinkimų Graikijoje ir Portugalijoje.

Tuo metu komisarė iš Švedijos Margot Wallstrom pareiškė, kad atėjo metas į naujas vadovaujamas pareigas skirti moterį. "Demokratijos požiūriu neprotinga ignoruoti 52,6 proc. moterų. Nemanau, kad tai priimtina 2009-aisiais", - sakė Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoja.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas teigė, kad Europai reikia "dinamiško naujo veido, turinčio stiprių strateginių vizijų". Lietuva rimtai svarstytų galimybę paremti buvusios Latvijos vadovės Vairos Vykės-Freibergos kandidatūrą.

Bet kokiu atveju Briuselis pageidauja, kad iki metų pabaigos paaiškėtų, kas užims abu naujuosius postus - Europos Vadovų Tarybos pirmininko, populiariai vadinamo ES prezidentu, ir ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams bei saugumo politikai. Iš principo šie sprendimai gali būti priimti ES valstybių kvalifikuota balsų dauguma, tačiau įprasta, kad dėl paskyrimų į tokius svarbius postus ieškoma konsenso, todėl derybos gali užtrukti.


Galimi kandidatai į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą:

* TONY BLAIRAS

Buvusio Didžiosios Britanijos premjero intencija tapti pirmuoju ES prezidentu, į kurio pareigas tas pats asmuo gali būti renkamas dvi kadencijas, nekelia abejonių. Jo kandidatūrą pirmasis 2007 metais pasiūlė Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy, bet dabar vėjai pakeitė kryptį - 56 metų T.Blairas neturi didelių galimybių. Jis garsus bei charizmatiškas, bet yra iš euroskeptiškos šalies ir buvo pernelyg geras George'o W.Busho draugas.

* JEANAS CLAUDE'AS JUNCKERAS

Ilgiausiai Bendrijoje premjero pareigas einantis politikas karštai tiki Europos projektu, bet sulaukė nemažai priekaištų dėl ne itin sėkmingo vadovavimo pastangoms įveikti ekonomikos ir finansų krizę, o jo šalyje galiojantys bankų paslapties įstatymai nepatinka Prancūzijai ir Vokietijai. Be to, 54 metų Liuksemburgo politikas neseniai turėjo sveikatos problemų.

* JANAS PETERIS BALKENENDE

Jei bus atmesta T.Blairo kandidatūra, Bendrijos vairas gali būti patikėtas Nyderlandų premjerui. Jis yra iš vidutinio dydžio Europos valstybės, vienos iš ES steigėjų. 53 metų konservatorius ne itin garsus tarptautinėje arenoje, be to, daug kas mano, kad jam stinga charizmos.

* PAAVO LIPPONENAS

Buvęs Suomijos vyriausybės vadovas, pasak vieno ES diplomato, laikomas "atsarginiu kandidatu, jei tektų rinktis mažiausią bendrą vardiklį". 1995-2003 metais Suomijos vyriausybei vadovavęs 68 metų P.Lipponenas puikiai išmano Europos reikalus ir problemas. Jis - socialdemokratas, todėl jo paskyrimas garantuotų tam tikrą pusiausvyrą ES valdžios viršūnėje. Mat EK ir parlamentui vadovauja konservatoriai.

* MARY ROBINSON

65 metų buvusi Airijos prezidentė ne kartą minėta tarp galimų kandidatų. Moters, buvusios Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės, paskyrimas ES prezidente būtų reikšmingas signalas. M.Robinson sakė, kad nesieks šio posto, bet ji gali pakeisti savo nuomonę.

* NEŽINOMI KANDIDATAI

Bendrijos institucijų istorija rodo, kad kartais į svarbius postus paskiriami asmenys, kurių pavardės net nebuvo minėtos tarp galimų kandidatų. Tai patvirtina ir dabartinio EK vadovo Jose Manuelio Barroso paskyrimas. ES gana dažnai pasitaiko atvejų, kai apie savo ketinimus anksti paskelbę kandidatai lieka be aukštų postų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"