TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai lemia sėkmę radikalams

2009 06 08 0:00
Labai mažai ES piliečių rūpi, kas bus išrinktas į Europos Parlamentą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar baigėsi keturias dienas trukę rinkimai į Europos Parlamentą (EP). Menkas rinkėjų aktyvumas greičiausiai lėmė tai, kad didesnę jėgą įgavo dešinieji radikalai.

Rinkimai į EP vakar baigėsi visose 27 Europos Sąjungos (ES) šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Mažas rinkėjų aktyvumas parodė, jog ES nesugebėjo priartėti prie savo piliečių, kurie prarado tikėjimą, kad gali paveikti Europos reikalus.

Didįjį rinkimų sekmadienį, be kitų, balsavo bloko sunkiasvorės Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija, o Didžiosios Britanijos ir Airijos vyriausybės vis dar negalėjo atitokti nuo smūgio, patirto per vietos valdžios rinkimus, kurie vyko drauge su EP rinkimais.

Visuomenės apklausos rodė, kad mažas rinkėjų aktyvumas galėjo būti palankus kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijoms, nors joms tikriausiai vis dėlto nepavyks sudardyti jėgų pusiausvyros 736 vietų EP, kuris pamažu didina savo įtaką ES sprendimų priėmimo srityje.

EP yra vienintelė ES institucija, kurią renka visi bloko piliečiai, ir jame palaipsniui savo įtaką didino konservatyvi Europos liaudies partija, kuri ir po šių rinkimų turėtų išlikti didžiausias blokas.

Olandija turės pasiaiškinti

Didžiausią staigmeną EP rinkimuose parodė Nyderlandai. Ši šalis, kurioje balsavimas įvyko ketvirtadienį, paskelbė pirminius rezultatus, nors tai prieštarauja visuotiniam susitarimui jų neskelbti iki balsavimas baigsis visoje Bendrijoje. Dabar Olandija turės dėl to pasiaiškinti. Taigi jau prieš kelias dienas tapo aišku, kad Olandijos rinkėjai daug kreditų suteikė kraštutinių dešiniųjų parlamentaro, islamui priešiškai nusiteikusio Geerto Wilderso partijai "Už laisvę" - ji gavo 17 proc. balsų ir, atsidūrusi antrojoje vietoje, EP turės 4 vietas. 45 metų karingasis politikas paskelbė, jog jis kovos su Nyderlandų "islamizacija".

Europos Komisija (EK), kurios dabartinį vadovą Jose Manuelį Barroso EP tikriausiai paskirs antrajai 5 metų kadencijai, pareikalavo, kad Nyderlandai pasiaiškintų dėl sprendimo anksčiau laiko paskelbti rinkimų rezultatus, taip pat svarsto galimas sankcijas prieš šią šalį.

Yra entuziastų

Šeštadienį į rinkimų apylinkes patraukė Kipro, Latvijos, Maltos ir Slovakijos rinkėjai. Maltoje tradiciškai rinkėjai entuziastingai dalyvauja vienintelės tiesiogiai renkamos ES institucijos rinkimuose. Prognozuojama, kad šiemet savo balsus atidavė apie 80 proc. salos rinkėjų. Apklausos rodė, kad dabar Maltoje populiari opozicinė Leiboristų partija, 10 proc. lenkusi valdančiąją Nacionalistų partiją.

Kipro piliečiai antrą kartą dalyvavo visuotiniuose ES rinkimuose, tačiau balsavimas nebuvo rengiamas prieš 35 metus atsiskyrusioje šiaurinėje šalies dalyje, kurią kontroliuoja turkų separatistai. Rinkimų rezultatai Belgijoje taip pat gali išprovokuoti naują krizę. Maždaug 7,7 mln. belgų, kurie pagal įstatymą privalo balsuoti arba mokėti baudą, rinko 5 metus dirbsiančius parlamentus olandiškojoje Flandrijoje, frankofoniškoje Valonijoje ir dvikalbiame sostinės Briuselio regione. Be to, buvo renkama nedidelės vokiškai kalbančių gyventojų bendruomenės įstatymų leidybos asamblėja. Belgijos regionų rinkimai gali susilpninti federalinę vyriausybę, kuri buvo suformuota tik sausio mėnesį ir kuri dveji metai po visuotinių rinkimų vis dar yra netvirta. Federalinę politiką pastaruoju metu krėtė primygtini flamandų reikalavimai suteikti daugiau galių regionams, kuriuos atmeta prancūziškai kalbantys Belgijos gyventojai. Tai labai komplikavo pastangas ministrų kabinetui sudaryti.

Rinkėjai pavargo

Pasak apžvalgininkų, Slovakijos piliečiai pavargo nuo balsavimo po anksčiau šiais metais vykusių dviejų prezidento rinkimų ratų, o EP narius jie laiko pernelyg nutolusiais nuo nacionalinių klausimų. Beveik neabejotina šių rinkimų favorite laikoma valdančioji kairiosios pakraipos partija SMER, vadovaujama premjero Roberto Fico. Valdančiosios koalicijos partnerei nacionalistinei Slovakų nacionalinei partijai (SNS) tikriausiai atiteko bent vienas iš Slovakijai priklausančių 13 EP mandatų. Slovakijoje premjero Roberto Fico partija "Smer" gavo 31,05 proc. balsų ir prie jau turimų 3 vietų EP pridės dar dvi. "Smer" jaunesnioji koalicijos partnerė, ultranacionalistų partija SNS, kuri garsėja kurstoma retorika romų ir vengrų atžvilgiu, gavusi 5,39 proc. balsų laimėjo pirmąją vietą EP. SNS kampanijos sėkmę nulėmė įtampa tarp Slovakijos ir kaimyninės Vengrijos, kuri padidėjo, kai buvęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paprašė Slovakijoje gyvenančių etninių vengrų balsuoti atsižvelgiant į savo šaknis. Slovakijos parlamentas šiuos pareiškimus pasmerkė ir pavadino "neatsakingais bei nacionalistiniais", pabrėždamas, jog jie "sukels etninę atskirtį ir įžiebs nestabilumą Vidurio Europoje".

Airiai niekur nesidės

Dėl neaiškios Lisabonos sutarties ateities ypač jautriais laikomi rinkimai Airijoje. Tačiau rinkėjų, balsavusių EP rinkimuose, apklausa rodo, jog ši sutartis per numatomą antrą referendumą vėliau šiais metais bus gana lengvai patvirtinta. Penktadienį per EP rinkimus balsavę 54 proc. apklaustų rinkėjų sakė, jog pritars Lisabonos sutarčiai.

Pernai birželį surengto pirmojo referendumo rezultatai buvo šokiruojantys: 53,4 proc. airių balsavo prieš Lisabonos sutartį, o 46,6 proc. - už ją. Airijos rinkėjų pareikštas "ne" išprovokavo rimtą ES krizę.

ES rinkėjų aktyvumas nuo pirmųjų rinkimų į EP 1979 metais laipsniškai mažėjo, nors šios institucijos vaidmuo, kurį ji atlieka priimant, taisant ar atmetant įstatymus, skirtus visoms Bendrijos narėms, augo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"