TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai, lemsiantys gyvenimą po sankcijų

2016 02 27 6:00
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei atidavė savo balsą Teherane, paraginęs visus, kurie myli Islamo Respubliką ir didžiuojasi Irano šlove, balsuoti taip, kad priešai liktų nuvilti. AFP/Scanpix nuotraukos

Reformų šalininkai pašalinti rinkimams dar nė neprasidėjus, o pažangiai nusiteikusius rinkėjus apėmusi apatija. Tokia realybė Irane, neseniai išsivadavusiame iš sankcijų gniaužto. Tačiau milijonai paprastų iraniečių dar nepajuto iš to jokios ekonominės naudos, o konservatyvus islamiškas režimas nieko nenori girdėti apie tolesnį suartėjimą su Vakarais.

Vakar Irane vyko nacionaliniai rinkimai – pirmi po branduolinio susitarimo, panaikinusio sankcijas. 55 mln. iraniečių turėjo teisę rinkti dvi svarbias politines institucijas: 290 vietų turintį vienų rūmų parlamentą Medžlisą ir Ekspertų Asamblėją, kuri turi galią išrinkti ir atšaukti aukščiausiąjį šalies vadovą.

Šiuo metu aukščiausiasis Irano lyderis yra pasiligojęs 76 metų ajatola Ali Khamenei. Manoma, kad jis serga prostatos vėžiu. Tad galbūt visai netrukus naujieji Ekspertų Asamblėjos nariai, renkami aštuoneriems metams, turės priimti esminį sprendimą – išrinkti jo įpėdinį.

Nuo šių rinkimų priklauso ir nuosaikaus Irano prezidento Hassano Rouhani likimas - ar jis gaus progą vykdyti pažangesnes reformas?

Rinkimai Islamo Respublikoje ne be pagrindo vertinami itin skeptiškai. Teokratinis Irano režimas, valdantis jau beveik keturis dešimtmečius, visiškai neprimena demokratinio modelio. Jo uždara politinė sistema pastaraisiais metais neleido reformuotojams varžytis dėl renkamų vietų. Kitaminčiai Irane patiria represijas, disidentai sėdi kalėjimuose.

Vis dėlto šie rinkimai neblogai atidengė politinius skirtumus ir šiokį tokį pliuralizmą šalyje. Dėl vietų parlamente varžėsi daugiau kaip 6200 kandidatų, įskaitant beveik 600 moterų, o 161 daugiausia senyvo amžiaus dvasininkas kandidatavo į 88 Ekspertų Asamblėjos, kurią sudaro vien vyrai, vietas.

Visus kandidatus į abi institucijas tvirtina Sargų Taryba – galinga grupė, kurią sudaro 12 narių, tiesiogiai arba netiesiogiai parinktų aukščiausiojo lyderio. Šiemet Sargų Taryba atmetė beveik pusę iš 12 tūkst. kandidatų. Kandidatuoti neleista 99 proc. iš 3 tūkst. reformatorių.

Išbandymas prezidentui

Kad ir kokia nedemokratiška sistema, Irano ekspertai sako, kad rinkimai vis dėlto svarbūs. Tai mūšis dėl ateities, lemsiantis, kas ateis į valdžią Irane ir kiek pajėgs paimti jos į savo rankas.

Tai svarbus egzaminas prezidentui Hassanui Rouhani, kurio kitais metais taip pat laukia rinkimai. Jis buvo išrinktas 2013-aisiais, pateikdamas save kaip nuosaikų politiką, ir sugebėjo pasiekti susitarimą su pasaulio galybėmis dėl Irano branduolinės programos apribojimo. Ši sutartis reiškia didžiulį palengvėjimą šaliai, nes nuėmė ilgai ją slėgusių sankcijų naštą. Irano visuomenė labai palankiai vertina šį diplomatinį prezidento laimėjimą, bet jo ekonominės naudos dauguma iraniečių dar nepajuto.

Rinkimai laikomi vienais svarbiausių per pastaruosius porą dešimtmečių dar ir dėl to, kad H. Rouhani, jei gautų ne tokį konservatyvų parlamentą, galėtų tęsti reformas. Irano konservatoriai ir griežtos linijos šalininkai, dominuojantys Medžlise ir kitose valstybinėse institucijose, nepatikliai žiūri į artimesnę draugystę su Vakarais, ypač Jungtinėmis Valstijomis, kurios Irane ir toliau išlieka Didžuoju šėtonu. Nors ir pasiekusi didelių užsienio politikos laimėjimų, namuose H. Rouhani administracija susiduria su didžiule opozicija. Režimo šalininkai kaltina reformuotojus nepatyrimu ir orientacija tik į išorinį pasaulį, o ne į nacionalinius reikalus. Jei būtų išrinktas labiau bendradarbiauti linkęs parlamentas, H. Rouhani ministrai, užuot nuolatos kviečiami aiškintis, galėtų susitelkti į jų laukiančius didžiulius iššūkius: darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, aprūpinimą būstais ir sveikatos apsaugą – šie klausimai labiausiai rūpėjo iraniečiams per šiuos rinkimus. Tik tuomet jie galėtų įsitikinti, kiek daug reiškia Irano izoliacijos pabaiga.

Iranietės išsirikiavo į eilę balsuoti šventajame Komo mieste, už 130 km į pietus nuo Teherano.

Pašalinti iš rinkimų

Didžiausia kliūtis tiems, kurie siekia tikrų politinių reformų Irane, jog šimtai reformatoriškai nusiteikusių kandidatų buvo Sargų Tarybos diskvalifikuoti rinkimų kampanijai dar nė neprasidėjus. Tarp jų buvo ir Islamo Respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini 43 metų anūkas, kuriam neleista varžytis dėl vietos Ekspertų Asamblėjoje. Sargų Taryba, tikrinanti kandidatų gebėjimus derinti įstatymus su islamo mokymu, jį diskvalifikavo dėl religinių žinių stokos, tačiau iš tikrųjų – dėl reformatoriškų nuostatų.

Pasak žinovų, tai labai simboliškas sprendimas, parodantis, kad ajatola ir jo sąjungininkai, įskaitant galingos Revoliucinės gvardijos lyderius, nusiteikę nieku gyvu nepaleisti Irano politikos iš savo rankų. Daugumos reformatoriškai nusiteikusių kandidatų pašalinimas taip pat rodo, jog griežtosios linijos šalininkai pritarė branduoliniam susitarimui tik verčiami ekonominės būtinybės, bet jokio noro keisti ideologinius revoliucijos principus neturi.

Jei rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi, o juose būtų leista dalyvauti visiems norintiesiems, tikėtina, kad kandidatai, siūlantys pažangesnę programą, laimėtų daugumą. Tačiau šito Irane kaip tik ir nėra. O tai iš dalies paaiškina rinkėjų apatiją, ypač jaunų iraniečių.

Iki šiol reformatoriai ir nuosaikieji buvo visiškai skirtingos sąvokos, bet šįkart jos susiliejo. Reformų šalininkai ragino savo rėmėjus kuo aktyviau balsuoti už pačius nuosaikiausius kandidatus. Buvęs Irano prezidentas Mohammadas Khatami – reformuotojas, su kuriuo žiniasklaidai oficialiai uždrausta bendrauti, sugebėjo paskelbti savo pranešimus „YouTube“ ir per išmaniąsias programėles. Jis ragino rinkėjus „žengti antrą žingsnį po H. Rouhani išrinkimo“.

Nuo pat Islamo Revoliucijos 1979 metais rinkimai Irane pasižymi įtampa tarp renkamų pareigūnų ir absoliučią galią turinčios religinės valdžios. Tačiau po 2009 metų rinkimų, kuriuos lydėjo masiniai gatvių protestai, žūtys ir areštai, iraniečiai nelinkę stačia galva pulti į naują krizę. Ši rinkimų kampanija parodė, kad idealistinė Arabų pavasario fantazija Irane palaidota. Dabar iraniečiai labiau linkę įsitraukti į rinkimus, nei į revoliuciją, nors ir žino, kad šie nėra nei laisvi, nei sąžiningi. Ypač aktyviai balsuoja konservatorių šalininkai. Kur kas kebliau su reformuotojų elektoratu. Žmonės sako, kad Irane lengviau gyventi, nesikišant į politiką. Netgi optimistiškiausiais skaičiavimais, reformuotojai ir nuosaikieji parlamente gaus ne daugiau kaip 80 vietų.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"