TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai Rusijoje permainų nežada

2016 09 15 6:00
Moteris žvelgia į "Vieningosios Rusijos" kandidato Nikolajaus Gončaro plakatą. newsody.com nuotrauka

Šį sekmadienį Rusijoje vyks Valstybės Dūmos rinkimai. Ekspertų teigimu, iki šiol tai patys nuobodžiausi šalies parlamento rinkimai. Maskvoje kabo gerokai mažiau rinkimų plakatų nei ankstesniais metais. Praėjusią savaitę vienas Rusijos laikraštis net juokavo, kad tai yra valstybės paslaptis, mat rinkėjai net nežino kandidatų vardų.

Pernai liepą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką trimis mėnesiais paankstinti parlamento rinkimus. Anksčiau planuota, kad parlamento rinkimai vyks 2016 metų gruodį.

Kaip teigia kritikai, toks žingsnis prieštarauja šalies Konstitucijai ir suteikia nesąžiningą pranašumą Kremliaus šalininkams. Proputiniškos partijos veikiausiai galės pademonstruoti geresnius rezultatus po kuklios rinkimų kampanijos vasarą, kai daugelis Rusijos žmonių turi svarbesnių reikalų: atostogauja, rūpinasi derliumi, ruošiasi naujiems mokslo metams.

Rusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, balsavimo teisę turi daugiau kaio 111 mln. piliečių. Nepriklausomos sociologinių tyrimų organizacijos „Levada Center“ apklausos duomenimis, 39 proc. rusų mano, kad balsavimas yra beprasmis. Rinkėjai netiki, kad jų balsai skaičiuojami sąžiningai. Gyventojai supranta, kad deputatai ir Valstybės Dūma negali labai paveikti sprendimų priėmimo proceso, kuris sutelktas prezidento rankose.

Mažai yra tikinčių, kad Kremliui palanki „Vieningosios Rusijos“ partija gali prarasti daugumą parlamente./AFP/Scanpix nuotrauka

Tūkstančiai kandidatų

Į septintąją Valstybės Dūmą deputatai bus renkami pagal mišrią rinkimų sistemą. Tai reiškia, kad pusę iš 450 parlamentarų piliečiai rinks pagal partijų sąrašus, pusę – vienmandatėse apygardose. Rugsėjo pradžioje Rusijos naujienų agentūra TASS skelbė, kad norą dalyvauti parlamento rinkimuose pareiškė daugiau kaip 100 tūkst. kandidatų.

Kremliui palanki dabartinio šalies premjero Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama „Vieningoji Rusija“ šiuo metu parlamente turi net 238 vietas. Antri – Genadijaus Ziuganovo vadovaujami komunistai, toliau – Sergejaus Mironovo „Teisingoji Rusija“ ir Vladimiro Žirinovskio liberaldemokratai. Šios keturios partijos neabejotinai liks valdžioje. Kaip rodo įvairios visuomenės apklausos, jų reitingai yra didžiausi.

Norą varžytis pareiškė ir saujelė Kremliaus kritikų. Rinkimuose varžysis ir pagrindinės opozicinės partijos – Rusijos demokratinė partija „Jabloko“ ir Liaudies laisvės partija (PARNAS). Tačiau, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, šios „pašalinės“ politinės jėgos turi nedaug šansų peržengti 5 proc. rinkimų slenkstį. Praėjusį mėnesį PARNAS pareiškė, kad reikalaus prezidento Vladimiro Putino apkaltos, jeigu jos atstovai pateks į parlamentą.

Opozicinių partijų kandidatai negauna eterio laiko televizijoje, per debatus yra įžeidinėjami, jų rinkimų plakatai dažniau nukenčia nuo vandalų. Pavyzdžiui, taip nutiko PARNAS deleguojamai Natalijai Griaznevič – Sankt Peterburge kabančiame plakate politikės vardas ir pavardė buvo užtepti juodais dažais. Kaip pažymi ekspertai, Kremliaus remiama žiniasklaida stengiasi apjuodinti opozicinių politinių jėgų keliamus atstovus. Praėjusią savaitę valstybės kontroliuojama NTV rodė filmą „18 Chodorkovskio draugų“ („18 друзей Ходорковского“). Buvęs naftos magnatas esą finansavo kandidatus ir pažeidė Rusijos rinkimų nuostatus. Kaip teigiama filme, šis oligarchas tokiu būdu siekė paskelbti rinkimus negaliojančiais ir sukelti masinius protestus.

Atokių Rusijos regionų gyventojai balsuoja iš anksto./Reuters/Scanpix nuotrauka

Vengia neramumų

2011 metais įvykę parlamento rinkimai nuvylė permainų norėjusią šalį. „Vieningoji Rusija“ surinko kur kas mažiau balsų, nei tikėjosi, tačiau tauta vis tiek įsiuto – daugelyje rinkimų apygardų nustatyta pažeidimų. Teisingų rinkimų reikalaujantys rusai ėjo į gatves. Protesto akcijos vyko daugiau nei septyniasdešimtyje šalies miestų, o į Rusijos sostinės gatves išėjo vos ne dvigubai daugiau žmonių, nei leista.

Kremlius siekia, kad toks scenarijus nepasikartotų. Todėl buvo pakoreguotas rinkimų įstatymas, į sąrašus įtraukti kai kurie opozicijos kanditatai, gerbiama žmogaus teisių gynėja Ela Pamfilova išrinkta šalies centrinės rinkimų komisijos pirmininke. Rusijos rinkėjų teisių organizacija „Pilietinė kontrolė“ pakvietė ekspertų iš Europos Sąjungos ir Izraelio stebėti rinkimų. Tarp jų minimi buvę įstatymų leidėjų, žmogaus teisių aktyvistai ir žurnalistai. Jie dirbs Maskvos, Samaros, Astrachanės srityse ir Sankt Peterburge. Šių ekspertų ir stebėtojų išvados bus panaudotos rengiant „Pilietinės kontrolės“ specialią ataskaitą, kurią planuojama paskelbti tuojau po balsavimo.

Surengti teisingus rinkimus siekiama dar ir dėl sudėtingos Rusijos ekonominės padėties. Prieš aštuonerius metus šalies rezervo fondas siekė 140 mlrd. dolerių. Praėjusią savaitę Rusijos finansų ministro pavaduotojas prognozavo, kad 2017-aisiais jis bus išeikvotas. Vadinasi, trūks pinigų socialinėms išmokoms, pensijoms ir valstybės tarnautojų atlyginimams. Vyriausybei gali nelikti kito pasirinkimo, kaip tik imtis nepopuliarių ekonominių reformų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"