TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai sprogstant bomboms

2009 08 20 0:00
Kariai saugo balsavimo apylinkę Herate.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kam patikės savo likimą iškankintas Afganistanas ir kiek jo gyventojų išdrįs ateiti balsuoti nepaisydami talibų grasinimų bei išpuolių?

Iškentę sovietų okupaciją, pilietinį karą ir žiaurią Talibano priespaudą afganistaniečiai šiandien renka naują prezidentą bei vietos tarybų narius 34 provincijose. Tačiau pastaruoju metu sustiprėję talibai ir padažnėję smurtiniai išpuoliai gali atbaidyti 17 mln. rinkėjų pareikšti savo valią per slaptą balsavimą.

Afganistano prezidentas renkamas tik antrą kartą per visą šios karo nualintos šalies, užimančios penktąją vietą tarp skurdžiausių pasaulio valstybių, istoriją. Talibano grasinimai sužlugdyti balsavimą pakurstė būgštavimus, kad rinkėjų aktyvumas gali būti menkas, o tai pakirstų rinkimų, kuriems organizuoti skirta 223 mln. JAV dolerių, teisėtumą.

Talibai baugina rinkėjus

2004 metais per pirmus prezidento rinkimus balsavo maždaug 8 mln. afganų. Po metų apie 12 mln. Afganistano rinkėjų užsiregistravo dalyvauti vietos tarybų ir parlamento rinkimuose, rinkėjų aktyvumas siekė 51,5 procento. Dabar tikimasi, kad palyginti ramioje Afganistano šiaurėje jis gali siekti 60 proc., o pietuose dėl Talibano grasinimų - 40 procentų.

Valdžia stengiasi įtikinti rinkėjus, kad atvykti į balsavimo centrus saugu, o JAV ir sąjungininkų pajėgos sustiprino puolimą prieš maištininkus. Tačiau išpuolių išvengti vis tiek nepavyko. Vakar Kabulo centre saugumo pajėgos nukovė tris užpuolikus, kurie anksti rytą puolė banko pastatą. Policija paskelbė, jog jie buvo talibai. Dieną prieš tai susisprogdinus talibų mirtininkui žuvo 12 žmonių, tarp jų - NATO karys ir Jungtinių Tautų darbuotojai,

prezidentūros komplekse nukrito raketa.

Valdžia paprašė žurnalistų rinkimų dieną nepranešti apie jokius smurto aktus, kad neatbaidytų rinkėjų, nevykti į užpuolimų vietas, jei tokių būtų. "Tylėjimo dieną" jau pasmerkė teisių gynėjai ir patys žurnalistai. Jie tai vadina mėginimu įvesti cenzūrą.

Pažangos ženklai

Nors sprogimai, mirtininkų atakos ir nužudymai pasiekė rekordinį mastą ir užsienio kariai žūva beveik kasdien, negalima paneigti, kad šalis padarė didelę pažangą, ypač tuose miestuose, kuriuos griežtai kontroliuoja vyriausybė. Vyrai ir moterys turi daugiau teisių nei turėjo valdant Talibano režimui, ekonomika tapo atvira užsienio investicijoms, televizija, radijas ir mobilieji telefonai miestiečiams tapo įprastu dalyku, į savo namus grįžo milijonai pabėgėlių.

Šiemet Afganistane du mėnesius vyko pirma tikra rinkimų kampanija. Pagrindiniai kandidatai dalyvavo televizijos debatuose ir keliavo iš kaimo į kaimą žadėdami rinkėjams saugumą, naujas darbo vietas ir plėtrą.

Daug afganistaniečių mano, jog patys turi lemti savo likimą, tačiau laikosi skirtingų nuomonių, kokia turėtų būti ateitis: ar labiau reikalingos permainos, kurias atneštų buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah ir jo varžovas buvęs finansų ministras Ashrafas Ghani, ar tęstinumas, kurį garantuotų dabartinis prezidentas Hamidas Karzai?

Savo ruožtu skeptikai tikina, kad paprasti žmonės negali nieko pakeisti korumpuotoje, nepotistinėje visuomenėje, tvyrant būgštavimams dėl balsų klastojimo.

Iššūkį meta "gydytojas" ir "profesorius"

Pagrindinių kandidatų biografijos atspindi sudėtingą Afganistano istoriją. Puštūnas H.Karzai paliko šalį po sovietų įsiveržimo ir Indijos universitete įgijo politologo diplomą. Jis dalyvavo kovose su sovietų kariuomene ir būtent tada per CŽV agentus ryšį su juo užmezgė amerikiečiai. Po rugsėjo 11-osios įvykių JAV nusprendė, jog H.Karzai geriausiai tinka į Afganistano prezidentus. Tačiau vadovauti šaliai, kurioje tenka palaužti talibų pasipriešinimą, spręsti įvairius etninius ir klanų konfliktus, nėra paprasta. H.Karzai kritikai jį kaltina už paklusnumą amerikiečiams. Siekdamas sustiprinti savo valdžią jis užmerkia akis į korupciją, sudaro abejotinas sąjungas su vienu ar kitu vietos vaduku, daro nuolaidas atskiroms grupėms, pavyzdžiui, šiitams (šeimos įstatymas pakeistas moterų nenaudai).

"Amerikonas" A.Ghani, puštūnas, atsisakė Amerikos pilietybės, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Tačiau jo pernelyg ilgai nebuvo tėvynėje, nors pastaruoju metu jis ir nemažai nuveikė dirbdamas finansų ministru. Jis pradėjo vykdyti pagalbos neturtingiems kaimo gyventojams programą bei pažadėjo per 20 metų sukurti milijoną darbo vietų. Tačiau mažai tikėtina, kad A.Ghani patektų į antrą rinkimų ratą.

Regis, daugiau galimybių turi A.Abdullah - gydytojas, gimęs mišrioje puštūnų bei tadžikų šeimoje, palaikomas ir tadžikų, ir uzbekų. 2006 metais, kad nebūtų apšauktas "tadžikų marionete", H.Karzai buvo priverstas pašalinti A.Abdullah iš vyriausybės. A.Abdullah pasisako už derybas su talibais, kurie pasirengę sudėti ginklus.

Tadžikai susitelkė aplink šį kandidatą, kad išlaikytų tam tikrą valdžią savo rankose. Todėl, jei rezultatų klastojimas bus pernelyg akivaizdus arba H.Karzai pergalė neįtikinama, tadžikai gali ir sureaguoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"