TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimai Turkijoje taps rizikingu lošimu R. T. Erdoganui

2015 10 30 16:20
Reuters/Scanpix nuotrauka

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano partijos ne itin sėkmingas pasirodymas birželį vykusiuose rinkimuose išprovokavo žiniasklaidos pareiškimus apie „pabaigos pradžią“.

Tačiau šalies lyderis nenuleido rankų ir trokšta žūtbūt susigrąžinti absoliučią daugumą parlamente per sekmadienį vyksiančius pirmalaikius rinkimus, kurią Teisingumo ir plėtros partija (AKP) prarado prieš penkis mėnesius.

Vis dėlto apklausų rezultatai beveik nepalieka abejonių: nors šalį smarkiai sukrėtė šį mėnesį įvykdytas pražūtingas sprogdinimas Ankaroje ir vėl atgijo kruvinas konfliktas su kurdais, turkai sekmadienį tikriausiai balsuos lygiai taip pat, kaip balsavo birželio 7 dieną.

R.T.Erdoganas taip pat nepasiuntė jokių ženklų, kad ketina keisti savo vadovavimo stilių, kurį kritikai vadina vis labiau autoritariniu, stengdamasis nutildyti savo varžovus ir kritikuojančią žiniasklaidą.

Riaušių policijos pareigūnai trečiadienį šturmavo televizijos stotis, priklausančias vienam verslo konglomeratui, kuris yra kaltinamas palaikantis ryšius su R.T.Erdogano nesutaikomu priešininku – Jungtinėse Valstijose gyvenančiu dvasininku Fethullah Gulenu. Tas žingsnis sukėlė nerimą Turkijos sąjungininkams ir žmogaus teisių organizacijoms.

Jeigu konservatyvi, islamiškas šaknis turinti AKP sekmadienį neužsitikrins daugumos, jai gali tekti sudaryti koaliciją su viena ar daugiau partijų, surinksiančių pakankamai balsų, kad patektų į parlamentą – arba skelbti naujus rinkimus.

„Ar Erdoganas leis valdžiai išslysti iš jo rankų?“, – dienraštyje „Hurriyet Daily News“ retoriškai klausia skiltininkas Muratas Yetkinas.

„Atsakymas... bus tiesiogiai susijęs su demokratijos Turkijoje kokybe. Tik demokratijose vyriausybės nusilenkia žmonių valiai ir gerbia tai, kas jiems pasakoma per balsadėžes“, – pridūrė jis.

Po 13 metų trukusio vienos partijos valdymo prasti AKP rezultatai per birželį vykusius rinkimus buvo skaudus smūgis charizmatiškam, bet dygaus charakterio R.T.Erdoganui, kuris yra stipriausias šalies lyderis nuo šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko laikų.

Ta nesėkmė bent jau laikinai sutrukdė R.T.Erdogano ambicijas pertvarkyti konstituciją, kad Turkija taptų nebe parlamentine, o prezidentine respublika ir kad prezidento galios būtų smarkiai išplėstos.

Koalicijos sudaryti nepavyko

Atsisakydamas pripažinti pralaimėjimą, R.T.Erdogan kelias savaites po rinkimų žlugdė pastangas suformuoti koalicinę vyriausybę ir galiausiai pareiškė, kad nelieka kitos išeities, tik surengti naujus rinkimus.

„Aš čia nenukritau iš dangaus, – neseniai sakė prezidentas. – Buvau premjeras vienuolika su puse metų. Kai kurie projektai tebevykdomi; turime pareigą juos užbaigti.“

Tačiau ekspertai perspėja, kad R.T.Erdoganas, 2014 metais tapęs pirmuoju tiesiogiai išrinktu Turkijos prezidentu po ilgiau negu dešimtmetį trukusio darbo premjero poste, nenorės susivienyti su niekuo, kad galėtų riboti jo valdžią.

Netgi Nacionalistinio judėjimo partija (MHP), kurią palaiko tas pats konservatyvių pažiūrų rinkėjų branduolys, kaip ir AKP, sako, kad sutiktų tapti koalicijos partnere tik tuo atveju, jeigu R.T.Erdoganas nebesikištų į kasdienę politiką.

„Vykdomosios prezidentūros (idėja), pasiūlyta valstybės vadovo, buvo daugelio atmesta birželį“, – naujienų agentūrai AFP sakė idėjų kalvės „Carnegie Europe“ viešintis analitikas ir buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Ankaroje Marcas Pierini.

„Jeigu, kaip prognozuoja apklausos, sekmadienio rezultatas bus panašus, Europa tikisi, kad Turkija pajudės iš dabartinės pereinamosios padėties, kuri nėra gera šaliai, ir suformuos koalicinį kabinetą“, – pridūrė jis.

Keblios derybos

Padėtis šalyje išlieka trapi po sprogdinimų Ankaroje ir atsinaujinusio konflikto su kurdų sukilėliais. Turkijai taip pat tenka kita sunki našta – daugiau negu 2 mln. pabėgėlių, pasitraukusių iš karo krečiamos Sirijos.

„Turkijoje liejasi kraujas. Taigi Erdoganas ir jo vyriausybė stengiasi pasipelnyti iš įtemptos atmosferos, versdami šalį rinktis arba chaosą, arba nusistovėjusią tvarką“, – sakė buvęs iškilus dienraščio „Milliyet“ apžvalgininkas Kadri Gurselas, neseniai atleistas dėl „Twitter“ žinutės, supykdžiusios prezidentą.

„Tačiau mažai tikėtina, kad ši strategija leis jam susigrąžinti absoliučią daugumą, – pridūrė jis. – Turkijos visuomenė smarkiai poliarizuota; kiekviena šalis laikosi įsikibusi savo įsitikinimų, todėl dideli pokyčiai mažai tikėtini.“

Apklausos daugmaž atitinka šį vertinimą, rodydamos, kad AKP gali surinkti 40–43 proc. balsų, todėl jokiu būdu negalėtų vadovauti viena. Todėl kyla didelis klausimas, koks bus kitas R.T.Erdogano žingsnis.

„Derybos dėl koalicijos bus dar keblesnės negu prieš penkis mėnesius“, – prognozavo Stambulo ekonomikos ir užsienio politikos studijų centro analitikas Sinanas Ulgenas (Sinanas Ilgenas).

„Jeigu AKP nepasirodys geriau ir tik šiek tiek priartės iki absoliučios daugumos, prezidentas Erdoganas gali susigundyti šalį vėl pasiųsti į rinkimus – trečiąjį kartą“, – pridūrė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"