TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimų detektyvai Slovėnijoje

2014 04 09 6:00
Slovėnai netrunka reaguoti į pasigirstančius kaltinimus ir kaipmat smerkia rankas susitepusią valdžią. AFP/Scanpix nuotrauka

Slovėnijoje vykstanti Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanija netikėtai išaugo į įspūdingą politinį šou. Kandidatai prisiminė komunistinę šalies praeitį ir konkurentus drabsto tarp senienų iškapstytais purvais.

Daugiau nei du dešimtmečius Slovėnija džiaugiasi nepriklausomybe nuo žlugusios socialistinės Jugoslavijos. Artėjant gegužę vyksiantiems EP rinkimams, viešumoje vis dažniau prisimenama buvusios komunistų valdžios agresija. Kaip ir Lietuvoje, čia dingdavo režimui nepalankūs žmonės, buvo vykdomi tardymai ir kitaip bauginama visuomenė.

Dar 2006 metais Slovėnija atvėrė savo komunistinės praeities archyvus. Kitaip nei bet kuri kita buvusi sovietinio bloko valstybė, šios šalies vyriausybė suteikė viešą priėjimą prie kadaise valdžios įslaptintų duomenų.

Labiausiai naudojasi politikai

Išslaptintais archyvais labiausiai džiaugiasi ne komunistinę šalies praeitį nagrinėjantys istorikai. Paviešintais dokumentais artėjant EP rinkimams suskubo naudotis dėl postų parlamente besivaržantys politikai.

Dar 2010 metais tuometinis Slovėnijos prezidentas Danilo Turkas buvo sensacingai apkaltintas ryšiais su Jugoslavijos slaptąja policija. Paviešintuose archyvuose buvo rašoma, kad šioje organizacijoje veikęs slovėnų padalinys 1979 metais įvykdė sprogdinimą Austrijos pietuose įsikūrusioje Karintijoje. Šis istorinis faktas ypač papiktino Slovėnijos rinkėjus.

Kiek vėliau paaiškėjo, kad tokiems kaltinimams trūksta realių įrodymų. D.Turkas sėkmingai baigė prezidento kadenciją ir šiuo metu kandidatuoja į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pareigas.

2012 metais politiniai oponentai panašios taktikos griebėsi prieš Slovėnijos rašytojų asociacijos pirmininką Veno Tauferį. Tuomet norėta užčiaupti vyriausybės vykdytai griežtai taupymo politikai oponavusį visuomenės veikėją. Tokio tipo kaltinimų dabar pasigirsta kiekvieną savaitę.

Per dabartinę rinkimų kampaniją labiausiai nukentėjo pirmasis nepriklausomos Slovėnijos prezidentas Milanas Kučanas. Šis politikas vadovavo taikiam Slovėnijos atsiskyrimui nuo Jugoslavijos. Dabar politikas neatsigina nuo kaltinimų priklausius Jugoslavijos komunistų partijai. Praėjusį mėnesį M.Kučanas buvo apkaltintas neva kadaise organizavęs vieno Kroatijos emigranto pagrobimą. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad kaltintojai tik savaip interpretavo senus archyvus. Jokių prezidento ryšių su sena byla įrodyti nepavyko.

Nors, atrodytų, tokie kaltinimai greitai išsisklaido, neretai rinkėjai jautriai reaguoja į sensacingai pateiktą informaciją ir nebepasitiki politikais. Toks rezultatas puikiai tenkina konkurentus sužlugdyti siekiančias politines jėgas.

Rengs referendumą

Daugiausia į panašaus pobūdžio detektyvus linkusi konservatyvi opozicinė Slovėnijos demokratų partija. Jos lyderis Janezas Janša jau anksčiau yra sakęs, kad ne vieną kadaise sovietų blokui priklausiusią ES narę vis dar kamuoja valdžioje išlikusios promaskvietiškos jėgos. Politiko įsitikinimu, valstybės turi imtis veiksmų ir išgyvendinti jas iš savo politinių sluoksnių.

J.Janša nori surengti referendumą, kuriame rinkėjai spręstų, ar leisti archyvus naudoti išsamiems abejotinos reputacijos partijų narių biografijų tyrimams. Slovėnijos demokratai jau surinko pakankamai piliečių balsų ir tikisi referendumą surengti kartu su EP rinkimais.

Skeptikai nėra patenkinti šia demokratų iniciatyva. Valdančiųjų centro kairės partijų atstovų nuomone, J.Janšos partija tik naudojasi išaugusiu dėmesiu ir taip nori padidinti savo vietų skaičių Europos Parlamente. Šiuo metu partija turi tris iš aštuonių Slovėnijai priklausančių EP narių postų.

Valdantieji nori, kad demokratų inicijuotas referendumas sukeltų kuo mažiau bangų per EP rinkimus. Dėl to vyriausybė siūlo balsavimą surengti anksčiau – gegužės 4 dieną. Tačiau toks valdančiųjų sumanymas slovėnams gali visai nepatikti. Jei referendumas dėl archyvų viešinimo vyks tą pačią dieną kaip ir ES parlamento rinkimai, jis Slovėnijai kainuos 1,3 mln. eurų. Tačiau jei viršų paims valdantieji ir balsavimas vyks trimis savaitėmis anksčiau, jis šaliai atsieis daugiau nei dvigubai – 3,5 mln. eurų.

Euobserver.com, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"