TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje rezultatai – signalas visai Europai

2012 05 07 21:05

Sekmadienio rinkimuose Prancūzijoje ir Graikijoje gerai sekėsi toms jėgoms, kurios kritiškos Europos fiskalinės drausmės pakto ir griežtų taupymo priemonių atžvilgiu. Ką tokie rezultatai reiškia Europai? 

Prancūzijoje prezidento rinkimus laimėjęs François Hollande‘as rinkimų kampanijos metu skelbė, kad nepritaria fiskalinės drausmės paktui, dėl kurio buvo susitarę Europos šalių vadovai. Jis teigė, kad už taupymą kur kas svarbesnis yra ekonomikos augimo skatinimas. Graikijos parlamento rinkimuose didžiausio balsų priaugio sulaukė partijos, prieštaraujančios taupymo priemonėms, kurių iš šalies pareikalavo tarptautiniai jos kreditoriai. Tokie rinkimų rezultatai sukėlė nerimą pasaulio vertybinių popierių biržose. Tačiau kokios jų ilgalaikės pasekmės Europos politikai?

Graikija euro zonoje liks arba ne

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, Graikijoje tikriausiai bus dedamos didelės pastangos išlikti euro zonoje. „Greičiausiai tos partijos, kurios nepritarė įgyvendinamoms priemonėms, gali pakeisti savo poziciją, gavusios galimybę dalyvauti valdančiojoje daugumoje“ – teigė R.Vilpišauskas. „Tačiau tiksliai prognozuoti, kaip atrodys būsimoji Graikijos vyriausybė ir jos ekonominė politika, yra sudėtinga. Viskas gali priklausyti nuo to, kiek išrinkti politikai manys, jog visuomenė nepritars toms priemonėms, kurios būtinos Graikijos konkurencingumui atkurti. Jei visuomenė joms ir toliau labai smarkiai priešinsis, neatmesčiau Graikijos išstojimo iš euro zonos scenarijaus, nors kol kas to prognozuoti neskubėčiau.“

Panašios pozicijos laikosi ir Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Povilas Gylys. Jo manymu, Graikijos situacija paradoksali: viena vertus, jos gyventojai norėtų likti euro zonoje, kita vertus, dauguma jų pasisako prieš taupymo priemones. „Nesakau, kad Graikija tikrai išstos iš euro zonos, bet tokia tikimybė išlieka. Nė vienas rimtas pasaulio analitikas neatmeta tokio varianto. Tačiau jis būtų labai brangus abiem pusėms“ – sakė P.Gylys.

Prancūzija trauks Europą į kairę?

Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, kaip ir F.Hollande‘as atstovaujantis Europos socialdemokratinių partijų šeimai, tvirtina, kad radikalių permainų po jo išrinkimo prezidentu tikėtis nevertėtų. Jų galbūt bus vidaus politikoje, tačiau noras išsaugoti Europos Sąjungą ir euro zoną turėtų padėti išvengti didelių įtampų. „Daug sako jau tai, kad pirmasis prezidento vizitas numatomas į Vokietiją, o būtent kanclerė Angela Merkel yra viena fiskalinio pakto iniciatorių.“ – teigia europarlamentaras.

Kad iš naujo derėtis dėl pakto būtų sunku, pritaria ir R.Vilpišauskas. Pasak jo, galbūt daugiau dėmesio ekonomikos augimo reikalams bus skiriama simboliniame politiniame lygmenyje, tačiau radikaliai kitokių sprendimų tikėtis neverta. Pasak VU TSPMI direktoriaus, šiuo metu svarbu atsakyti į klausimą, koks yra ryšys tarp taupymo priemonių ir ekonomikos augimo: „mano manymu, šis ryšys F.Hollande‘o rinkimų kampanijos metu buvo gana smarkiai sukarikatūrintas. Be taupymo priemonių negalima tikėtis ir stabilaus augimo.“

Vis tik P.Gylys mano, kad bent ilguoju laikotarpiu permainų bus. „Sekmadienio rinkimai buvo balsavimas prieš vadinamąsias taupymo priemones. Didelę įtaką įgijo partijos, kurios mano, kad augimas yra prioritetas. Dabar klausimas, kaip viskas išsipsręs praktiškai, tačiau naujų kompromisų ieškoti tikrai reikės. Ilgainiui turėtų įvykti posūkis nuo neoliberalaus požiūrio į keinsistinį, artimesnį centro kairės politinėms jėgoms.“ – sakė P.Gylys.

Diskusija reikalinga ir Lietuvoje

Kairiųjų pažiūrų ekonomisto manymu, Lietuvoje trūksta diskusijų dėl ekonominės politikos krypties. „Mūsų valdančioji dauguma ir apskritai politinis elitas laikosi neoliberalaus kurso. Bijau, kad jokios išvados nebus padarytos ir po praeito sekmadienio rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje. Labai norėtųsi rimtos diskusijos, bet ar nebus ideologinių ir politinių motyvų jos ir toliau vengti? Pavyzdžiui, jos gali nenorėti pagrindiniai galios centrai, visų pirma, bankai“ – portalui lzinios.lt teigė P.Gylys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"