TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Rinkimus Ukrainoje temdo balsavimo atšaukimas Mariupolyje

2015 10 25 11:54
Mariupolis. AFP/Scanpix nuotrauka

Vakarų remiamo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos trapi valdančioji koalicija sekmadienį patiria svarbų išlikimo išbandymą vietos valdžios rinkimuose, kuriuos iš karto aptemdė balsavimo atšaukimas strateginę reikšmę turinčiame Mariupolio uostamiestyje.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos visuose Kijevo administruojamuose regionuose, išskyrus Mariupolį – šalies pietryčiuose esantį miestą, kuriame gyvena beveik 500 tūkst. žmonių ir kuris yra sausumos tiltas tarp promaskvietiškų separatistų regionų ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

P.Porošenkos partijos „Solidarumas“ pareiškime sakoma, kad rinkimai Mariupolyje „buvo nutraukti ... dėl netinkamo rinkimų biuletenių parengimo, jų spausdinimo, skaičiaus kontrolės ir patikimo saugojimo nebuvimo.“

Kaip jau buvo pranešta, Mariupolio rinkimų komisija atsisakė priimti rinkimų biuletenius, atspausdintus laikraščio „Priazovskij rabočij“ spaustuvėje. Toks sprendimas buvo priimtas dėl rastų suplėšytų biuletenių, taip pat – dėl juose esančių klaidų.

„ Mariupolis, 8 val. ryto: nė viena apylinkių komisija nepradėjo darbo – rinkimai gautinai sužlugdyti!“, – savo feisbuko paskyroje sekmadienį rytą parašė Porošenkos bloko deputatas Jehoras Firsovas.

„To negalime taip palikti! Už šitą farsą turi būti konkreti baudžiamoji kaltų asmenų atsakomybė! Pažymiu, ne politinė, o konkretus teismas ir konkreti bausmė!“ – pridūrė jis.

P.Porošenkos partija nurodė, jog vis tiek tikisi artimiausiomis savaitėmis surengti šiame mieste mero ir regiono tarybos rinkimus.

Tačiau vietos gyventojai pyksta ir dėl šio staigaus kracho kaltina provakarietišką valdžią Kijeve.

„Atrodo, jog kai kas nori, kad miestas liktų be vadovavimo ir be tinkamos valdžios“, – sakė 90 metų Olena Cholodenko, neįleista pro rinkimų apylinkės duris.

Rinkimai vyksta nurimus kovoms ir stiprėjant būgštavimams, kad Ukraina traukiasi iš pasaulio politikos darbotvarkės, tapdama antra pagal skurdumą Europos šalimi, bet vis dėl to išlikdama atrama prieš Rusijos ekspansiją į Vakarus, kurios daugelis baiminasi.

Tačiau politikai Ukrainoje labiausiai rūpinasi dėl to, kas vyksta Mariupolyje – gyvybiškai svarbioje rytų regiono pramonės produkcijos realizavimo rinkoje , kurios šiaurės rytų pakraštyje beveik viso karo metu buvo dislokuotos kovotojų grupuotės.

Prieš šį miestą sausio 24 dieną buvo surengta ataka panaudojant minosvaidžius ir raketas, dėl kurios stebėtojai kaltino separatistus ir per kurią žuvo 31 civilis gyventojas, o dar daugiau kaip 100 buvo sužeisti.

Iš viso per šiuos rinkimus renkami 358 miestų merai.

Pirmą kartą per Ukrainos istoriją miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 90 tūkst. rinkėjų, rinkimai vyks dviem ratais, jeigu pirmajame nė vienas iš kandidatų negaus 50 proc. balsų. Tokių miestų, preliminariais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, yra maždaug 38; pirmiausia tai yra Kijevas ir sričių centrai.

Smukusi parama

Praėjo dvidešimt mėnesių nuo tada, kai ši Rytų Europos valstybė prikaustė pasaulio dėmesį nenutrūkstamais protestais, kurie nuvertė Kremliaus remtą nekenčiamą lyderį ir, kaip atrodė, susiejo šalies ateitį su Vakarais.

Tačiau dėl vėliau Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir prorusiškų separatistų sukilimo rytuose, nusinešusio daugiau nei 8 tūkst. gyvybių, 40 mln. gyventojų turinti Ukraina neteko didžiulę strateginę reikšmę turinčių karinio jūrų laivyno bazių ir šalies ekonomiškai gyvybiškai svarbių pramoninių rajonų.

Galimybė Kijevui susigrąžinti rusų valdomą Juodosios jūros pusiasalį dabar atrodo mažai tikėtina.

Be to, stiprėja būgštavimai, kad sukilimas Ukrainos rytuose virsta „įšaldytu konfliktu“, kuriame sąlygas diktuoja Vladimiras Putinas – Rusijos lyderis, kuris neigia pakurstęs šį karą keršydamas už Kijevo sprendimą ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos.

Ukrainiečių parama P.Porošenkos vyriausybei taip sumenko, kad ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas, kurio partija laimėjo praėjusį spalį vykusius parlamento rinkimus, bet kurio paties populiarumas dabar tesiekia vos kelis procentus, netgi neiškėlė savo partijos kandidatų vietos rinkimuose.

Visuomenėje jaučiamas pyktis dėl Vakarų atsisakymo apginkluoti ukrainiečių vyriausybines pajėgas ir skirti tik finansinę pagalbą – ir tai tik nustačius griežtas sąlygas dėl taupymo priemonių, sustiprino kraštutinių dešiniųjų ir prorusiškų politinių jėgų šansus gerai pasirodyti rinkimuose.

Jų sėkmė gali sugriauti netvirtą P.Porošenkos koaliciją, o tai savo ruožtu tikriausiai sutrukdytų prezidentui įgyvendinti pažadą iki 2020-ųjų pateikti prašymą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, o nualintą sovietinių laikų ekonomiką paversti skaidria ir modernia.

„Brutalūs ir purvini rinkimai“

„Augant skurdui, žmonės gali pulti balsuoti už populistines partijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Anatolijus Oktysiukas iš Tarptautinio politinių studijų centro Kijeve.

Kitą dieną po triumfo prezidento rinkimuose P.Porošenkos duotas drąsus pažadas, kad karinė kampanija rytuose bus „trumpesnių terminų ir efektyvesnė“, taip pat nepadėjo jo reikalui.

Sukilėlių kontroliuojamos teritorijos rusakalbėse Luhansko ir Donecko srityse ne tik boikotuoja sekmadienio rinkimus, bet ir planuoja surengti savo balsavimą ateinančių metų pradžioje.

Šis jų sprendimas rodo, kiek mažai tepasiekė P.Porošenka per pusantrų metų trunkančią kampaniją, kurioje dalyvauja 83 tūkst. karių ir kuri kasdien atsieina 5 mln. JAV dolerių (4,4 mln. eurų).

Separatistai žada neleisti Kijevą palaikantiems kandidatams dalyvauti jų planuojamuose rinkimuose ir kaltina P.Porošenką „genocidu“.

„Kijevo valdžia gyvena lygiagrečiame pasaulyje, tarsi virtualioje realybėje“, – antradienį sakė Donecko separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka.

„Ji ne tik nesuvokia, kad čia iš tiesų vyksta, – ji paprasčiausiai atsisako suvokti“, – aiškino jis.

Rinkėjų demoralizaciją atspindi ir 132 partijos, kurios pagyrūniškais rinkimų šūkiais bei pasitelkusios spalvingus veikėjus stengiasi atkreipti žiniasklaidos dėmesį ir dalyvauti nesibaigiančiuose televizijos debatuose.

Opozicijos blokas, užgimęs iš nuverstos prorusiškos šalies vadovybės pelenų, išpuošė miestų gatves plakatais, kuriuose žadama „Gerovė ir Taika“.

Buvusi 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos lyderė Julija Tymošenko reikalauja „profesionalios armijos ir sąžiningų tarifų“.

Didžiausias politines audras išgyvenusiai ekspremjerei, kuri pasižymi karingu būdu ir vertinama itin prieštaringai, šįsyk turėtų pasisekti geriau nei per pastaruosius parlamento rinkimus spalį, kai jai teko tenkintis tik šešta vieta.

„Manau, kad jeigu „Batkivščinos“ rezultatai bus geri, Tymošenka gali prisijungti prie realios opozicijos ir pasitraukti iš koalicinės vyriausybės“, – pažymėjo A.Oktysiukas.

„Šie rinkimai brutalūs ir purvini. Ir jie gali nepateisinti mūsų Vakarų partnerių lūkesčių“, – pridūrė jis.

„Korupcijos ratas“

Problemiškai tai, kad nedaug kandidatų ar partijų iš tiesų kalba apie aktualias vietos problemas.

Iškilus proeuropinių protestų dalyvis Vasylis Arbuzovas sakė, kad P.Porošenkos remiamas kandidatas į istorinio Juodosios jūros uostamiesčio Odesos merus, „regis, nedaug nutuokia apie miesto viešuosius tualetus ir nelabai įsivaizduoja, į ką veliasi“.

Prognozuojama, kad P.Porošenkos blokas „Solidarumas“ vis dėlto laimės daugiausiai merų postų ir turės daugiausiai deputatų vietų tarybose.

Tačiau prezidento nesugebėjimas suvaldyti nedidelės grupės oligarchų, kurie, kaip mano daugelis, galiausiai turi daugiausia svertų lemti šalies ateitį, smarkiai nusmukdė P.Porošenkos populiarumą, kuris dabar yra daugiau nei perpus mažesnis nei tada, kai jis pernai gegužę tapo valstybės vadovu.

„Ukrainos politika kenčia dėl užburto korupcijos rato“, – sakė Andersas Aslundas iš Vašingtone įsikūrusios Atlanto Tarybos.

„Jos rinkimai yra itin brangūs. Juos finansuoti reikia didžiulių sumų pilkųjų ir juodųjų pinigų. Nusikaltėliai, vadinamieji pilkieji kardinolai, tvarko šį juodąjį finansavimą lėšomis, paimtomis iš valstybės iždo ir valstybinių kompanijų“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"